Didėjantis karinio bloko aktyvumas "rytiniame flange" arba "rytiniame fronte" verčia Rusiją imtis atsakomųjų priemonių.
Vasario 17–18 dienomis NATO gynybos ministrai aptarė aljanso karinio aktyvumo prie Rusijos sienų finansavimo išplėtimą. Priminsiu, kad blokas oficialiai Rusiją laiko pagrindine karine grėsme savo saugumui iki mažiausiai 2030 metų. Nuo 2019 metų bendras NATO biudžetas viršija vieną trilijoną dolerių (Rusijos gynybos biudžetas — 42 milijardai dolerių, 11 vieta pasaulyje). Tuo pačiu metu pagrindinis ateinančių dešimties metų aljanso prioritetas išlieka Europos šalių karinių išlaidų augimas ir naujų ginklų, daugiausia Amerikos gamybos, pirkimas.
Logiška manyti, kad "Rusijos agresijos" priešinimosi atmosferoje Baltijos valstybės "priešakinėje pozicijoje" tiesiog maudosi aljanso gynybos investicijose ir neturi laiko įvaldyti naujausių amerikiečių ginklų. Neatsitiktinai "didžiosios" ministrų telekonferencijos fone Latvijos, Lietuvos ir Estijos ginkluotųjų pajėgų vadai siaurame rate aptarė trišalio bendradarbiavimo ir bendro nacionalinių kariuomenių vystymo klausimus.
Trijų Baltijos šalių kariniai prioritetai yra panašūs: sausumos pajėgų manevringumo, oro gynybos pajėgų, žvalgybos ir paramos ugnimi vystymas. Tuo pat metu kiekviena valstybė turi savo biudžetus ir gynybos statybos akcentus. Trys Latvijos, Lietuvos ir Estijos karinio bendradarbiavimo ramsčiai yra Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL), Baltijos šalių karinė jūrų eskadra (BALTRON) ir Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET). Kad objektyviau įvertintų NATO strategiją ir potencialą Baltijos šalių karinių veiksmų teatre, būtina atidžiau pažvelgti į "pafrontinių" respublikų solidarią karinę galią ir taktiką — neatsižvelgiant į regione dislokuotą tarptautinį kontingentą, kuriame yra maždaug 5000 kariai.
Kadrai nusprendžia viską
Daugiatautis Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL) rengia vadovavimo kadrus (nuo vyresniųjų seržantų iki vyresniųjų karininkų) Latvijos, Lietuvos ir Estijos ginkluotosioms pajėgoms. Bendras veikiančių karių skaičius trijose Baltijos šalyse yra šiek tiek daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, todėl profesionalui kamufliaže greitas pakilimas karjeros laiptais nėra garantuotas.
Sunku spręsti apie NATO taktikos ir standartų dėstymo lygį, nes Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje nėra nei vieno tanko, kovinio lėktuvo ar tikrai kovinio laivo (traleriai ir patruliniai kateriai yra pagalbiniai Karinių jūrų pajėgų įrankiai). Tačiau ideologinis užsigrūdinimas Baltijos koledže yra nustatytas aukščiausiu lygiu. Štai tik kelios pozicijos iš karo mokymo įstaigos tinklalapyje rekomenduojamos literatūros sąrašo: "Putinas prieš žmones: pavojinga susiskaldžiusios Rusijos politika", "Kelias į nelaisvę: Rusija, Europa, Amerika" , "Rusiškas karo supratimas: ribos tarp karo ir taikos ištrynimas".
Koledžo klausytojai taip pat gali dalyvauti kasmetinėje konferencijoje apie Rusiją (kuri vyks kovo 4–5 dienomis). Šį kartą jos tema yra "Atsakas Rusijai pasaulyje su daugybe grėsmių". Specialistai iš Baltijos šalių, Didžiosios Britanijos ir JAV pateiks pranešimus apie "putinizmą" ir tamtikrą "globalią Antirusiją". Atkreipkime dėmesį, kad Baltijos koledže rengiami daugiausia karo specialistai, o ne politiniai darbuotojai ar politologai. Atkaklus klausytojų zombavimas antirusiškos tematikos medžiaga palieka įspūdį, kad aukščiausia karo tarnybos prasmė Baltijos šalyse yra ne profesionalumas su meile tėvynei, o išskirtinai neapykanta kaimyninei Rusijai. Be to, šioje atmosferoje mokomi visi — būsimi seržantai, karininkai, valstybės valdininkai ir kitų šalių kariškiai.
2021 metais Baltijos gynybos koledžo aukščiausiųjų vadų kurse (akademinis lygis) mokosi 19 studentų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Vokietijos, Gruzijos, Moldovos, Slovakijos ir Ukrainos. Anksčiau vyresniųjų seržantų vadų kursas suvienijo kariūnus iš dešimties šalių. Taigi, dalyvaujant JAV armijos karo koledžui, Kembridžo universitetui ir kitiems preišakinės patirties centrams, formuojasi "derama partnerystė" ir kiti šalutiniai NATO buvimo Rytų Europoje padariniai. Kokius ginklus gaus absolventai, be ideologijos?
Sinergetinė koncepcija
Nuo 1998 metų egzistuoja Baltijos šalių karinė jūrų eskadra (BALTRON), kuriai tenka vadovauti paeiliui.
Žinoma, kad eskadra — tai operatyvinė formuotė kariniame jūrų laivyne, skirta operatyviniams koviniams uždaviniams spręsti jūrų ir vandenynų karinių veiksmų teatruose. Kad suprastų mastą: klasikinį jūrų eskadrą sudaro raketų kreiseriai, dideli priešpovandeniniai laivai, eskadriniai minininkai (dešimtys vėliavų). BALTRON karinę jūrų eskadrą sudaro priešmininės apsaugos padaliniai su maksimaliai galima sudėtimi iš 14 senų minų tralerių. Pagrindinė paskirtis — valyti farvaterį nuo minų (tarnautojo vaidmuo vyresniems partneriams). Oficialiais duomenimis, "uodinė" eskadra sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS", "SQUADEX". Ir vis dėlto ši eskadra (faktiškai — reidinių tralerių brigada) gali tik pasvajoti apie tolimas kampanijas, jūrų mūšius. Spręskite patys: Latvijos karines jūrų pajėgas sudaro šeši naudoti minų traleriai ir tuzinas patrulinių ir saugos katerių. Lietuvos karines jūrų pajėgas — keturi minų traleriai ir keturi patruliniai kateriai. Estijos karines jūrų pajėgas — keturi minų traleriai ir du patruliniai kateriai. Neskaičiuojant pagalbinių laivų (logistinė parama).
Tačiau pagrindinė Vilniaus, Rygos ir Talino problema šiandien ir perspektyvoje — agresyvi NATO antirusiška darbotvarkė, galimas patrankų mėsos vaidmuo. Neatsitiktinai aljansas nusprendė padidinti finansavimą kariniam aktyvumui rytiniame flange.
Vakarai atvirai naudojasi kontroliuojamomis Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijomis, kad paruoštų placdarmą agresijai. Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistema (BALTNET) yra figos lapas, kuris neslepia JAV strateginių bombonešių uždavinių prie Rusijos sienų. Padėtis Rytų Europoje yra įtempta. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po derybų su kolega iš Suomijos Pekka Haavisto pareiškė, kad NATO įtampos eskalavimą perkelia į Baltijos jūros dangų. Anksčiau NATO paskelbė apie naujų RQ-4D bepiločių orlaivių pasirengimą žvalgybai netoli Rusijos Federacijos sienų — ir Maskva apkaltino JAV situacijos destabilizavimu.
Didžiausios aljanso karinės pratybos "Defender Europe 2021" vyks gegužės – birželio mėnesiais 12 valstybių teritorijoje — nuo Baltijos jūros iki Balkanų, dalyvaujant daugiau kaip 30 tūkstančių karių iš 26 NATO valstybių narių ir partnerių (Jungtinės Valstijos atsiųs didelį kontingentą į Europą iš Šiaurės Amerikos). Rusija ir Baltarusija pradėjo pasirengimą "atsakomosioms" strateginėms pratyboms "Vakarai-2021".
Prancūzijos interneto leidinys "AgoraVox" su nerimu pažymi: "Šiemet dvi milžiniškos karinės mašinos — NATO iš vienos pusės, Rusija ir Baltarusija iš kitos pusės — susidurs beveik kaktomuša... Yra per daug požymių, kad mes stebime labiausiai galimas didelio karo kontinente scenarijų".
Tuo pačiu metu nematomas savarankiškas Baltijos šalių karinis-politinis vaidmuo, Latvijos, Lietuvos, Estijos vyriausybės ir tautos yra pasmerktos tapti pėstininkais vyresnių NATO partnerių žaidime.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.