Kas iš karto krito į akis — jokios alternatyvios nuomonės. Visi laidos dalyviai tik aršiai kritikavo Rusijos veiksmus. Kita vertus, Lietuvai tai įprastas dalykas. Rusija gi ne Amerika, apie kurią — arba gerai, arba nieko.
Dar vienas vertas dėmesio momentas — diskusijoje (jeigu ją galima taip vadinti) nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos rusakalbiai, kurie turėjo atsakyti į vedėjo klausimus. Atsakinėjo jie visą laiką "teisingai" (prieš Rusiją), ir akivaizdu, kad propagandinis šio žingsnio tikslas buvo parodyti, jog vietiniai rusakalbiai yra prieš "Putino režimą", nors parinktų respondentų nuomonės reprezentatyvumas abejotinas.
Apskritai, žmogui, kuris norėtų suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Rusijoje, žiūrėti LRT laidą buvo beprasmiška, nes situacijos vertinimo adekvatumo lygis buvo labai žemas. Pavyzdžiui, kai Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos srityje Asta Skaisgirytė sako, kad dabartiniai protestai kaimyninėje šalyje "žinoma" gali virsti revoliucija, kyla klausimas: ji nieko nesupranta apie Rusiją arba sąmoningai transliuoja provokuojamą informaciją?
Labiau tikėtinas antras variantas, ir todėl laida buvo įdomi ekspertui, kuris nori pamatyti, kokį diskursą formuoja radikalūs Rusijos kritikai Vakaruose, ir koks yra jų planas jos atžvilgiu. Šiame kontekste reikėtų užfiksuoti kelis momentus.
Pirmiausia, norima primesti mintį, kad šiandien Rusijoje yra korumpuotas mafijos pobūdžio režimas, kuris be dvejonių žudo savo oponentus — tai "akivaizdu". Būtent todėl jis turėtų būti pakeistas. Tačiau pats atiduoti valdžios jis nenori, nes yra nedemokratiškas. Todėl reikia jį priversti pasikeisti arba pasitraukti.
Dabar režimas neva susilpnėjo ir išsigando, todėl pradėjo represijas, muša "taikius protestuotojus" (tiesa, jeigu toks "žiaurus", kodėl nenaudoja vandens patrankų, bet čia, žinoma, "neesminės detalės", kaip ir tai, kad protesto akcijos nesankcionuotos). Tiesa, kiek jis tvirtas, laidos dalyviai taip iki galo ir neapsisprendė — iš pradžių bandė sakyti, kad artėja visuotinis sukilimas, po to, kad greitai nieko nebus. Bet kuriuo atveju, pasiūlė du dalykus, kurie turi padėti jį įveikti.
Pirmas poveikio instrumentas — tarptautinis. Jo esmė — vieningos ir stiprios Vakarų sankcijos bei Rusijos kaimynų demokratizacija ir integracija į ES ir NATO. Antras — vidinis. Jo esmė — parama režimo opozicijai ir pilietinei visuomenei, nes valdžia ir tauta Rusijoje — ne tas pats.
Tiesa, jeigu žmonės atskiriami nuo "režimo", kodėl jie turi kentėti nuo sankcijų? Čia kaip su Ukraina ir Krymu — "okupuoto Krymo gyventojai mums rūpi, mes norime juos išlaisvinti, bet vandenį atjungsime". Na, matyt, Rusijos piliečiai turi suprasti, kad ilgainiui sankcijos padės jiems gyventi geriau, nes "režimas" žlugs.
Galiausiai, Aleksejus Navalnas, kuris Rusijoje mažai kam rūpi, Vakarams šiandien yra protesto simbolis ir lyderis. Tiesa, vienas laidos dalyvis jos pabaigoje pabandė pasakyti, kad jis dėl savo ankstesnių pareiškimų, pavyzdžiui, apie kitataučius, nelabai panašus į demokratinio protesto lyderį. Gerai — tada bus tik simbolis, nes įkalintas "neteisėtai".
Trumpai sakant, Vakarai piešia labai diskutuotiną Rusijos vaizdą, kuris neturi beveik nieko bendro su realybe, ir ketina stiprinti "žiauraus ir silpnėjančio režimo" diskursą dar didesnėmis sankcijomis bei parama nesisteminei opozicijai. Tiksliau, to nori pirmiausia Amerikos "vanagai", bet Europoje yra abejojančių tokios pozicijos prasmingumu, nes rezultatas negarantuotas, o verslas tikrai nukentės, kaip jau atsitiko dėl Ukrainos.
Apskritai, galima konstatuoti, kad Rusijos oponentai Vakaruose bando didinti spaudimą jos atžvilgiu, tačiau jų strategija ir taktika, jeigu remtumės LRT laida, yra pasmerkta, nes totaliai klaidinga. Atitinkamai, jeigu jie tikės tuo ir darys tai, kas joje buvo sakoma, nukentės patys, o Rusija tik sustiprės. Bėda ta, kad daug kas Amerikoje ir Europoje nenori to suprasti.
Todėl belieka priminti posakį: išmintingi mokosi iš kitų klaidų, kvailiai — iš savų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.