VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininkas Henas Poluasas (Henn Põlluaas) įvertino galimybę sudaryti sienos sutartį su Rusija. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".
Politikas pasisakė vėliavos pakėlimo ceremonijoje Tompėjos kalvoje 103-ųjų Estijos nepriklausomybės metinių proga.
"Šiemet minėjome 101-ąsias Tartu taikos sutarties tarp Estijos ir Rusijos pasirašymo metines. Tartu taikos sutartis, įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, galioja ir šiandien pagal tarptautinę teisę. Jos apibrėžta valstybės siena taip pat galioja, nepaisant to, kad Rusija vis dar okupuoja Pečiorą ir teritorijas už Narvos", — sakė Poluasas.
Pasak jo, Talinui nėra būtinybės įteisinti "nusikalstamą okupaciją" ir sudaryti "išdavikišką sienos sutartį" su Rusija.
Sutartis dėl tarpusavio sienų tarp Rusijos ir Estijos pripažinimo buvo pasirašyta 2005 m. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikuodamas pasienio sutartį, į dokumentus įtraukė nuostatas, kurios nebuvo numatytos pirminiame tekste — preambulę su nuorodomis į 1920 m. Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kuri neteko galios. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai ir Rusijos Federacijos parašas susitarime buvo atšauktas.
Sienos sutarties projektas pirmąjį svarstymą Estijos parlamente perėjo 2014 m. balandžio mėn. Tačiau po rinkimų respublikoje pasikeitė parlamento sudėtis, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, todėl ratifikavimo procesas prasidėjo iš naujo.
Šalys susitarė, kad sutarties ratifikavimo procesas abiejose šalyse vyks lygiagrečiai, tačiau terminai nebuvo nustatyti.
Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai
Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečioros dalį.
Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.
Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.
Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".