VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Rusijos centrinis bankas gruodį padidino investicijas į JAV vyriausybės obligacijas — iškart milijardu dolerių. Nors pastaraisiais metais Maskva sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių: jų dalis rezervuose yra šiek tiek daugiau nei procentas. Kodėl jų prireikė dabar, skaitykite RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.
Nusipirko popierių
JAV Iždo departamento duomenimis, Rusija šiuo metu turi JAV vyriausybės obligacijas, kurių vertė 6,111 mlrd.: 1,2 mlrd. — ilgalaikių ir 4,8 mlrd. — trumpalaikių. Gruodį atsargos pasipildė milijardu.
Parduodama šiuos vertybinius popierius, JAV vyriausybė padengia biudžeto deficitą ir kitas išlaidas. JAV valstybės skola pasiekė beveik 28 trln. 2010–2013 metais Rusijos investicijos viršijo 170 mlrd. Maskva buvo viena didžiausių iždo turėtojų. Tačiau po to, kai Vašingtonas 2014 metų balandžio mėnesį įvedė sankcijas, pradėta jų atsikratyti.
2018 metais Rusijos centrinis bankas surengė didžiulį pardavimą, vienu metu perpus sumažindamas JAV iždo portfelį. Amerikos vertybinių popierių dalis tarptautinėse atsargose sumažinta iki minimumo. Centrinis bankas išleistas lėšas nukreipė į auksą, taip pat eurus ir juanius.
Diversifikavimas
JAV vyriausybės skolai viešai atstovauja JAV Iždo departamento išleisti vertybiniai popieriai. Fiziniai ir juridiniai asmenys, tam tikrų valstijų ir valstybių valdžios institucijos gali pirkti vekselius ir vyriausybės obligacijas. Pelnas iš šių vertybinių popierių nėra didelis — 2,5–3 procentų ribose. Tačiau Europos ar Japonijos skolų pajamingumas paprastai yra lygus nuliui ir netgi neigiamas.
Tačiau esmė yra kitokia: JAV vyriausybės obligacijos laikomos viena patikimiausių ir likvidžiausių priemonių pasaulyje. Jas lengva pirkti ir parduoti.
"Pelninga laikinai perteklines lėšas investuoti į JAV valstybės skolą. Du ar trys procentai per metus yra gana dideli pinigai, kai kalbama apie milijardus. Šiuo atveju politika neturėtų daryti įtakos ekonominiams sprendimams", — pokalbyje su RIA Novosti sakė Dūmos Finansinių ataskaitų komiteto narys Dmitrijus Skrivanovas.
Taigi, didindama vertybinių popierių apimtį, Maskva techniškai nurodė savo buvimą rinkoje. Tai reikalinga ir tarptautinėms atsargoms įvairinti.
Dabar Rusija turi 590 milijardų dolerių, iš kurių šeši milijardai tiesiogiai investuojami į JAV valstybės skolą. Analitikai aiškina: Maskva seka pasaulinę tendenciją. Dolerio paklausa auga, nes ši valiuta yra mažiausiai linkusi į nepastovumą ir infliaciją.
"Milijardas dolerių yra įspūdinga suma, ją galima investuoti į labai ribotą turto rinkinį. Auksas yra perkaitęs, jau dabar yra didelė atsargų dalis eurais ir juaniais. Amerikos valstybės skolos įsigijimas yra diversifikacija", — sako Rusijos ir Azijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Vitalijus Mankevičius.
Kinų variantas
Didžiausia JAV vyriausybės vertybinių popierių savininkė gruodžio pabaigoje yra Japonija (1,2 trln. dolerių). Anksčiau Kinija pirmavo, tačiau dabar Pekinas yra antroje vietoje su 1,06 trln. JK uždaro pirmąjį trejetuką — 428,9 mlrd.
Dėl prekybos karo kinai sistemingai atsikratė šių vertybinių popierių, sumažindami savo investicijas daugiau nei 200 mlrd. Tačiau didžiulė Pekino investicijų į JAV skolą dalis yra galingas spaudimo Vašingtonui svertas.
Besitęsiantis konfliktas kelia baimę, kad antras pagal dydį užsienio šalių kreditorius JAV ekonomikai surengs didžiulį iždo pardavimą. Pasekmės bus pražūtingos. Masinis šių vertybinių popierių dempingas sukels paniką rinkoje.
Tačiau tai nepalanku pačiai Kinijai. Pirma, 100–200 mlrd. vertės obligacijų pardavimas per trumpą laiką neišvengiamai sumažins jų kainas. Dėl to labai sumažės pačios Kinijos išorinio turto ir atsargų vertė, taip pat pajamos iš pigesnių vertybinių popierių pardavimo.
Be to, doleris žlugs, to nereikia ir Pekinui. Silpnesnė JAV valiuta pabrangins Kinijos eksportą.
Aukso atsargos
Jau keletą metų Rusijos centrinis bankas deda viltis į auksą, atsikratydamas dolerių. 2020 metais tauriųjų metalų dalis rezervuose pirmą kartą viršijo Amerikos valiutos apimtį, o iki vasario mėnesio piniginių aukso atsargų vertė pasiekė 136,7 mlrd. Per metus šalies aukso atsargos padidėjo beveik 28 tonomis.
Brangusis metalas — visuotinis piniginis ekvivalentas — tampa patrauklesnis už turtą, kuris generuoja pajamas iš palūkanų, taip pat apdraudžia nuo bet kokios sankcijų rizikos. Kaip pažymi "Bloomberg", Rusija parodė pasauliui, kad šalis, turinti didelę ekonomiką ir dideles aukso bei užsienio valiutos atsargas, gali atsikratyti dolerio turto ir vis tiek jaustis puikiai.