Ekspertas: Lietuvoje auga korupcijos įtaka teismams

Anksčiau respublikoje buvo aukštas pasitikėjimo lygis būtent teismais, tačiau dabar pastebimas bendras nepasitikėjimas, mano ekspertas Kirilas Kabanovas
Sputnik
VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvoje didėja nepasitikėjimas teismais dėl korupcijos įtakos jų darbui, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio antikorupcijos komiteto pirmininkas, Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių plėtros tarybos prie Rusijos prezidento narys Kirilas Kabanovas pakomentavo tyrimą "Lietuvos korupcijos žemėlapis — 2020".
Ekspertas pažymėjo, jog visos Baltijos šalys korupcijos suvokimo visuomenėje atžvilgiu turi savitą istoriją, nes jos priėmė Amerikos antikorupcinio valdymo modelį ir iš pradžių net turėjo pasisekimų.
"Iš tikrųjų, tai, ką mes sakome apie Seimo ir teismo suvokimą, — tai yra bendro nepasitikėjimo rodiklis. Tai pats nepasitikėjimas. Mes nepasitikime politine valdžia ir nepasitikime teismų valdžia, tai yra, aukščiausia jėga. Štai teismai — manau, kad tai yra blogėjimas. Anksčiau šiose šalyse buvo labai didelis pasitikėjimas teismais. Iš tikrųjų, korupcijos įtaka didėja, jei kalbame apie teismus, žmonės tai suvokia kaip savotišką žinią, įvertina tai kaip bendrą tendenciją", — sakė jis.
Kabanovas pridūrė, kad kovai su korupcija Baltijos šalims skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau ilgai laukto stabilumo nėra.
Anksčiu Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimas "Lietuvos korupcijos žemėlapis — 2020" atskleidė, kad korupcija Lietuvoje išlieka rimta problema. Remiantis tyrimo rezultatais, vis daugiau žmonių laikosi nuomonės, kad korupcija padeda išspręsti problemas, o susidarius sunkioms aplinkybėms, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų duos kyšį.
Lietuvos korupcija rodo stabilius rezultatus
Nepaisant pozityvių tiesioginės kyšininkavimo patirties pokyčių, korupcija suvokiama, kaip rimta problema Lietuvoje. Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.), 5-oje vietoje įvertino gyventojai (35 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.). Vertindami, ar korupcija kliūtis veikti verslui, taip nurodė du kartus mažiau — 15 proc. įmonių vadovų.
2020 metų duomenimis, labiausiai korumpuotų institucijų ketvertuką sudarė gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visuomenėje, kaip labiausiai paplitusios korupcijos formos, yra įvardijamos giminaičių ir bičiulių protegavimas bei politinių partijų narių protegavimas.
Per pastaruosius 12 mėnesių devyni procentai gyventojų pranešė, kad davė kyšius.