VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Potvyniai kelia pavojų 28 tūkst. hektarų Lietuvos miestų ir miestelių, praneša Aplinkos ministerija.
Pažymima, kad dabar šalyje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai — vis retesnis reiškinys, todėl dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių.
"Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių atkarpose, taip pat, žinoma, Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse", — sakė Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja vandenų ir žemės gelmių klausimais Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, potvynių dinamikos pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis.
"Kitas potvynius lemiantis faktorius — liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas", — sako Kęstutis Šetkus.
Pabrėžiama, kad bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų.
"Kylant oro temperatūrai šaltuoju metų laiku vis rečiau susiformuoja sniego danga, kurios tirpsmo vanduo kartu su pavasario liūtimis ir sukelia pavasario potvynius. Ateityje vidutiniai pavasario potvyniai tikriausiai toliau mažės, dalis pavasario potvynių vyks žiemą", — sakė Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas.
Teigiama, kad potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, kuria siekiama sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 metų Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva, pagal kurią šiuo metu atnaujinami potvynių žemėlapiai.