VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų pareigūnui, ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkui Jurijui Meliui.
Šis terminas bus skaičiuojamas nuo kovo 12 dienos, praneša teismo spaudos tarnyba.
Prokurorų teigimu, būtinybė svarstyti klausimą dėl nuteistajam Meliui skirtinos kardomosios priemonės iškilo todėl, kad kovo 12 dieną baigiasi Meliui Vilniaus apygardos teismo 2019 metų kovo 27 dienos nuosprendžiu paskirtos, bet, prokurorų manymu, per švelnios ir trejais metais griežtinti prašomos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas. Prokurorai būtinybę Meliui taikyti suėmimą grindžia tuo, kad jis yra užsienio šalies pilietis ir paleistas į laisvę gali pasislėpti nuo galimai jam skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistojo Melio gynėjai ir pats nuteistasis su tokiu prokurorų pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti arba paskirti švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą, pripažino, kad prokurorės pareiškimas taikyti nuteistajam Meliui suėmimą, siekiant užtikrinti galimo teismo nuosprendžio įvykdymą, yra teisėtas.
"Teisėjų kolegija nesutiko su gynybos argumentais, kad nuteistajam negali būti skirtas suėmimas, nes jis netrukus atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir akcentavo, kad byloje dar nėra galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo dėl nuteistojo kaltės ir bausmės", — pažymėta teismo pranešime.
Taip pat pažymėta, kad pagal ankstesnį nuosprendį suėmimas Meliui turėjo būti taikomas iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra, iki tol, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai.
"Todėl vien nuteistojo prašymas pradėti atlikti jam paskirtą, bet dar negalutinę bausmę negali pakeisti ankstesnio teismo sprendimo ir apriboti teismo teisės paskirti suėmimą, kai yra suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos", — pabrėžiama pranešime.
Aptariamoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje itin didelės apimties ir sudėtingoje Sausio 13-osios įvykių byloje, atsižvelgiant į daugybę byloje ginčijamų klausimų, galutinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus skelbiamas 2021 m. kovo 31 d., 10 val.
Jurijus Melis buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje 2014 metų kovo mėnesį. Jis buvo kaltinamas šaudymu iš tanko 1991 metų sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto. Bylos duomenimis, Melis paleido kelis tuščius įspėjamuosius šūvius. Tačiau Lietuvos prokurorai jo veiksmus kvalifikavo kaip "karo nusikaltimus" ir "nusikaltimus žmoniškumui". Melis buvo nuteistas kalėti septynerius metus.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus įgulos vadui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. Rusija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo, ir tvirtino, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.