VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar 20 dienų laikyti areštinėje buvusį TSRS kariuomenės pulkininką, Rusijos kariuomenės atsargos pulkininką Jurijų Melį yra neteisėti, interviu Sputnik Lietuva pakomentavo nuosprendį teisininkas, Tarptautinės rusakalbių advokatų asociacijos viceprezidentas Michailas Jofė.
"Tai, kad Lietuvos valdžia, Lietuvos prokuratūra bando pratęsti bausmę, kurią asmuo jau atliko, yra akivaizdžiai neteisėta. Tai Lietuvos valdžios institucijų bandymas šioje situacijoje parodyti svarbą Lietuvos pusei. Nes asmuo atliko bausmę ir išvyko, bet dabar šioje situacijoje reikia parodyti teisinius pagrindus... Tai yra, dar kartą nubausti Melį, jau atlikusį bausmę pagal įstatymą, draudžia tarptautinė teisė. <...> Tai negali būti teisėta", — sakė Jofė.
Iškart po nuosprendžio paskelbimo Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad šis sprendimas yra "apgailėtinas", o pati byla yra politizuota. Be to, ambasda tiki, kad greitai Melis sugrįš į savo gimtinę.
Teisme prokurorai teigė, kad būtinybė svarstyti klausimą dėl nuteistajam Meliui skirtinos kardomosios priemonės iškilo todėl, kad kovo 12 dieną baigiasi Meliui Vilniaus apygardos teismo 2019 metų kovo 27 dienos nuosprendžiu paskirtos, bet, prokurorų manymu, per švelnios ir trejais metais griežtinti prašomos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas. Prokurorai būtinybę Meliui taikyti suėmimą grindžia tuo, kad jis yra užsienio šalies pilietis ir paleistas į laisvę gali pasislėpti nuo galimai jam skirtinos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės.
Jurijus Melis buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje 2014 metų kovo mėnesį. Jis buvo kaltinamas šaudymu iš tanko 1991 metų sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto. Bylos duomenimis, Melis paleido kelis tuščius įspėjamuosius šūvius. Tačiau Lietuvos prokurorai jo veiksmus kvalifikavo kaip "karo nusikaltimus" ir "nusikaltimus žmoniškumui". Melis buvo nuteistas kalėti septynerius metus.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik