Pagal Seimo taisykles, frakcijos ir deputatai kitos sesijos atidarymo išvakarėse pateikia savo klausimus ir įstatymų projektus Seimo kanceliarijai, kuriuos nori apsvarstyti per kitą įstatymų leidybos ciklą. Tada Seimo valdyba, vadovaujama pranešėjo, nusprendžia, kada vienokį ar kitokį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Atrodo, kad tai nėra nieko sudėtingo. Tačiau 2021 metų kovo 10 dieną valdančiosios partijos radikaliai pakeitė Lietuvos demokratinės respublikos parlamento tvarką. Ir jie tai tiksliai paskyrė 31-osioms Nepriklausomybės akto pasirašymo 1990 metų kovo 11 dieną metinėms.
Nuo šiol Seimas svarstys, įformins įstatymų numatyta forma ir tvirtins tik valdančiųjų konservatorių ir liberalų iniciatyvas. Opozicija gali susikišti savo pasiūlymus, kur tik nori. Anot Biudžeto ir finansų komisijos pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko, opozicijos iniciatyvos nebus svarstomos net komitetuose ir komisijose.
"Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad posėdžio darbotvarkėje yra daug opozicijos frakcijų pasiūlymų, kurie nebūtinai atspindi vyriausybės poziciją, nuomonę ar darbo programą. Taip pat norėčiau kreiptis į žiniasklaidą kontroliuoti savo lūkesčius, nes šie pasiūlymai (opozicijos — Sputnik) į darbotvarkę įtraukiami tik kaip mandagumo gestas", — kategoriškai pareiškė Majauskas.
Tai yra, net konservatorių "ne pirmojo ešelono" deputatas yra atvirai nemandagus ir spjauna į opozicijos narius, kurie, beje, sudaro beveik pusę parlamento. Priminsime, kad šiandien valdančiąją koaliciją sudaro 72 Seimo nariai (50 konservatorių, 11 — "Liberalų sąjūdžio" ir 11 — Laisvės partijos narių), o opozicija turi tik trimis mandatais mažiau — 69 deputatus. Koalicijos dauguma yra labai nestabili. Bet kažkodėl jie taip pasitiki savo jėgomis, kad leidžia sau šiurkštų elgesį, kas nepalieka nė mažiausios galimybės konstruktyviam valdančiosios koalicijos ir opozicijos darbui Seime.
Negana to, pati Seimo pirmininkė, "Liberalų sąjūdžio" lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jau sakė, kad pirmiausia bus svarstomi tie įstatymų projektai, kuriuos liberalai pažadėjo savo rinkėjams. Jiems nusispjaut į paprastų žmonių gyvenimo lygio kėlimą Lietuvoje, jų atlyginimus ir socialines garantijas. Dabar svarbiausia įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, asmenvardžių ir pavardžių rašybą naudojant kitų kalbų abėcėlę, sustiprinti pagalbą žmonėms su negalia ir sumažinti kandidatų į Seimą amžiaus ribą. Tiesa, ji padarė išlygą, kad pirmiausia reikia nugalėti koronavirusą pasitelkus visuotinę vakcinaciją, prisidengdama žodžiais apie "evoliucinę, o ne revoliucinę įstatymų leidybą".
Natūralu, kad įžūlus valdančiosios valdžios elgesys neliko nepastebėtas opozicijos. Didžiausios opozicijos frakcijos — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos — seniūnė Aušrinė Norkienė jau išreiškė pasipiktinimą. LVŽS Facebook puslapyje ji rašė: "Tai demokratijos ir konstruktyvaus Seimo darbo imitacija pagal konservatorius. Tokia nepagarba išrinktiems Tautos atstovams negali būti toleruojama".
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė pabūti taikdariu įsiplieskiančioje valdančiosios ir opozicijos akistatoje. Pavasario sesijos pradžios išvakarėse jis kalbėjo apie Stambulo konvencijos, kurios priėmimas yra sprendimas, ratifikavimą.
Kalbėdamas apie partnerystės įstatymą, prezidentas teigė, kad kol kas įstatymo projektų jis nematė, tačiau tikisi, kad procesas vyks sklandžiai. Nausėda sakė tikintis, kad Seime bus ieškoma tinkamiausių sprendimų ir bus siekiama susitarti vieningai.
Tai yra, Lietuvos prezidentas taip pat pasisako už Stambulo konvencijos, kuriai jau priešinosi visų krikščioniškų konfesijų atstovai Lietuvoje, ratifikavimą.
"Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę", — sakoma kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas, Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus, Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Dvasinis tėvas Grigorij Bojarov, Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Raimondas Stankevičius.
Sputnik Lietuva jau rašė, kad Lietuvos prezidento nuomonė valdantiems liberaliesiems konservatoriams mažai rūpi. Bet ką "krikščionys demokratai" atsakys šalies bažnyčių bendruomenių vadovams? Ar jie bus pasiųsti ten, kur jau buvo pasiųstas prezidentas ir opozicija?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.