Ekspertė: "Belorus" sanatorijos darbuotojus Lietuvoje apvylė jų šalis

Kreipimasis į EŽTT gali būti nelabai efektyvus, tačiau gali sukelti informacinį atgarsį. Nepaisant to, lietuviai turėtų ieškoti tiesos vietos teismuose, mano ekspertė Kira Sazonova
Sputnik
VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. "Belorus" sanatorijos darbuotojai dėl įstaigai taikomų sankcijų turi kreiptis ne tik į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), bet ir į vietos teismus, interviu Sputnik Lietuva pasakė teisės mokslų kandidatė, politikos mokslų kandidatė, Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos prie Rusijos prezidento docentė Kira Sazonova.
Anksčiau Druskininkuose esančios sanatorijos "Belorus" vyriausiasis gydytojas Ilja Epifanovas pareiškė, kad įstaiga yra pasirengusi prireikus ieškoti teisybės teismuose, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
Pasak Sazonovos, pastaruoju metu EŽTT tampa itin politizuota struktūra.
"Kadangi su šia situacija yra aiškiai susijusi Baltarusija, kuriai ir buvo taikomos sankcijos, akivaizdu, kad EŽTT sprendimas, žinoma, nebus palankus žmonėms, kuriuos nuvylė sava valstybė. Viena vertus, yra priežastis kreiptis į EŽTT, tačiau tuo pačiu metu perspektyvos yra labai miglotos", — pasakė ekspertė.
Anot jos, EŽTT — ne visai specializuota tarptautinė institucija, nagrinėjanti darbo ginčus, todėl šiuo atveju sprendimas pasirinkti šį teismą ginant lietuvių interesus yra nelabai sėkmingas.
"Tiesa yra mūsų pusėje": "Belorus" sanatorija pasirengusi bylinėtis su Lietuva EŽTT
"Apskritai žmonėms, tikriausiai, teks ieškoti kažkokios tiesos savo valstybėse vien dėl to, kad valstybė turėtų, kaip man atrodo, net jei ji yra grynai kapitalistinė, ji vis tiek turėtų būti socialiai orientuota. Nes šiuo atveju žmonės nukentėjo, kaip sakoma, dėl nieko, jie tiesiog tapo pėstininkais, iš esmės, dideliame politiniame žaidime. Tačiau nepaisant to, galima sukurti informacinį rezonansą, vis tiek galima pabandyti pateikti pretenzijas vietos teismuose", — pasakė Sazonova.
Ekspertės manymu, tai yra priežastis patikrinti, ar Lietuvoje laikomasi valdžios padalijimo principo. Ji neatmetė, kad vietos teismai gali priimti sprendimą Lietuvos piliečių naudai.

Padėtis su "Belorus" sanatorija

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.
Skirtingai nei Lukašenka, Lietuvos vadovas negirdi piliečių, pareiškė "Belorus"
Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tačiau iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.
Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė ištrauką iš oficialaus Teisingumo ministerijos ir Baltarusijos valstybinio turto komiteto laiško apie tai, kad "Belorus" sanatorijos steigėjas Lietuvoje nėra ta institucija, kuriai taikomos sankcijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo sanatorijos darbuotojams ieškoti kito darbo, nes ES neatšauks sankcijų Minskui ir, atitinkamai, įstaigos banko sąskaitos liks užblokuotos. Be to, URM paaiškino, kad Lietuva nepriėmė sprendimo dėl sankcijų taikymo sanatorijai, apribojimai buvo įvesti ES Tarybos sprendimu. URM pažymi, kad sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. Jis į sankcionuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva.