VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Valstybės kontrolės auditoriai pastebi, kad Lietuvos ekonomika 2020 metais nukentėjo mažiausiai Europos Sąjungoje, tačiau valstybės skola išaugo iki rekordinių 22,4 mlrd. eurų.
2021 metų sausio–vasario mėn. auditoriai stebėjo Vyriausybės patvirtintas naujas priemones įmonių likvidumui palaikyti bei ekonomikai skatinti, susiejo esamus statistinius ekonominius rodiklius ir parengė susistemintą duomenų analizę.
"Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc. ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.). Nepaisant to, per 2020 m. II–III ketv. valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. Eur, ir tokio skolos dydžio nesame turėję", — sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Jis pažymėjo, kad Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą.
Auditorių analizėje nurodoma, kad gyventojų indėliai šių metų sausį sudarė 18,15 mlrd. eurų, kas yra didžiausias augimas per pastaruosius 10 metų.
Labiausiai augo ne finansų bendrovių indėliai, kurie sudarė 9,4 mlrd. eurų — jų metinis augimas sudarė 29 proc.
Nedarbo augimas
Lietuvoje pernai smarkiai išaugo nedarbas. Vidutinis bedarbių skaičius 2019 metais siekė 91,9 tūkst., 2020 metais jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, 2021 metų sausio mėn. šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius — 20,7 tūkst.
Stebint bedarbių skaičiaus augimo priežastis, matyti, jog nedarbo lygiui galėjo turėti įtakos imigrantų prieaugis (2020 m. apie 43 tūkst.) ir jaunimo, dirbančio prekybos ir aptarnavimo srityse užimtumas.
Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.
Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat keičiasi kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.