Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva atmetė tokios avarijos, kaip 2011 metais "Fukušima-1" atominėje elektrinėje, pasikartojimą.
Pasak jo, ekspertams ištyrus, kas nutiko įvykio metu, buvo sukurti saugumo reikalavimai po Fukušimos. Jų dėka, kaip pastebėjo ekspertas, pasikeitė ir požiūris į atomines elektrines.
"Taip pat buvo sustabdyti atominių elektrinių statybų projektai Europoje, Rusijoje, Kinijoje. TATENA viską sustabdė. Įvedus šį "kodą", "Rosatom" projektai, susiję su elektrinių blokais, pagrįstais VVER-1200, sudaro apie 30 proc. VVER-1200 maitinimo blokuose yra 36 saugos sistemos. Tikimybė, kad pasikartos ne tik projektinė avarija, t.y. avarija, kurios projekto kūrėjai negalėjo numatyti, yra nuo dešimties iki minus šešių per milijoną metų", — sakė jis.
Marcinkevičius pažymėjo, kad nesupranta Lietuvos baimės, kuri aktyviai priešinasi 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus statomai Baltarusijos atominei elektrinei. Jis prisiminė, kad net Ignalinos AE, kuri buvo uždaryta dėl politinių priežasčių, buvo gana saugi ir vargu ar pakartotų Černobylio elektrinės likimą.
"Sunku pasakyti, ko tiksliai bijo lietuviai. Galbūt jų nerealizuotos jodo atsargos kažku sandėliuose kaupia dulkes, greičiausiai jas reikės išmesti. Ignalinos AE yra naujausia, naujausia atominė elektrinė Sovietų Sąjungoje. Atsižvelgiant į 1986 metų Černobylyje įgytą patirtį, šiuose IAE stovėjusiuose RBMK-1500 reaktoriuose buvo sumontuotos maždaug dvi dešimtys papildomų saugos sistemų. Kalbant apie Ignaliną, ten nieko negalėjo atsitikti, o jos uždarymas 2009 metais yra tik politinis reiškinys. Baimės dėl VVER-1200 yra fantominiai skausmai ir nieko daugiau. Tikėtis, kad kažkas nutiks, yra iš fantastikos srities", — aiškino ekspertas.
2011 metų kovo mėnesį Japonijoje įvyko didelė radiacijos avarija, įvykusi dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio. Ji gavo maksimalų, septintojo lygio įvertinimą pagal tarptautinę branduolinių įvykių skalę (INES). Dėl to buvo sudaryti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energetikos plėtros.
Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jo statybos generalinis rangovas yra "Atomstroyexport" ("Rosatom" dalis). BelAE buvo pasirinkta Rusijos AE konstrukcija su 3 ir daugiau versijų VVER-1200 reaktoriais, atitinkanti aukščiausius tarptautinius patikimumo ir saugos reikalavimus. Tikimasi, kad pirmasis BelAE padalinys bus pradėtas eksploatuoti 2021 metais, antrasis — 2022 metais.
Baltarusija savanoriškai atliko BelAE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016–2018 metais pagal ES metodiką. AE saugos trūkumų nenustatyta. Remiantis testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinė reguliavimo institucija "Gosatomnadzor" parengė veiksmų planą, kuriame apibendrintos tiek ekspertų rekomendacijos, tiek Europos tarpusavio vertinimo ekspertų rekomendacijos. Dokumente yra 23 punktai, įgyvendinimo terminas — nuo 2019 iki 2025 metų. Kai kurios rekomendacijos jau įgyvendintos, įskaitant rekomendacijas dėl papildomų sistemų ir saugos įrangos.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.