VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė šeštadienį pristatė 100 dienų darbo rezultatus.
Per pirmąjį Vyriausybės darbo šimtadienį pagrindinis dėmesys skirtas COVID-19 pandemijos valdymui, įskaitant socialinius ir ekonominius susijusių klausimų sprendimui. Skirta parama darbo netekusiems žmonėms, nuo pandemijos nukentėjusioms verslo šakoms ir kitoms sritims. Taip pat buvo parengtas ir patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas.
"Vyriausybė pradėjo darbą ekstremaliomis karantino sąlygomis, tad ir šimtadienis paženklintas šio laikmečio įtampomis: pandemijos valdymas, vakcinos tiekimas, vakcinavimo infrastruktūra. Jau metus gyvename ekonominio, socialinio ir psichologinio diskomforto sąlygomis ir tenka tik apgailestauti, kad pandemija neleidžia mums visiems atverti duris į įprastą laisvę. Vyriausybė ir toliau dės visas pastangas, kad ši diena ateitų kuo greičiau", – sako Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Peržiūrėtame valstybės biudžete daugiau nei vienas milijardas eurų skirta pandemijos padariniams mažinti. Taip pat skirta lėšų pensijoms papildomai indeksuoti, netekto darbingumo ir kitoms pensijoms, minimaliajai algai didinti.
Buvo įdiegtas naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis – 100 proc. kompensacijos, siekiančios 963 eurus popieriuje, – darbdaviams padeda išsaugoti darbuotojus. Nuo sausio 1 d. prastovų subsidijos išmokėtos daugiau nei 20 000 darbdavių ir per 160 000 darbuotojų, tam skirta beveik 100 mln. eurų.
Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suplanuota valstybės parama siekia per 330 mln. eurų. Imtasi reformuoti inovacijų, duomenų atvėrimo sritis, stiprinti atstovavimą Lietuvos ekonominiams interesams pasaulyje. Neseniai įsteigtas Inovacijų skatinimo fondas sudarys galimybę verslui kur kas paprasčiau gauti lėšų įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti.
Teigiama, kad sustabdytas nedarbo augimas – 2021 m. kovo 1 d. registruotas nedarbo lygis siekė 16,1 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį.
Vyriausybė skyrė reikiamą dėmesį kultūros sričiai. Peržiūrėjus 2021 metų šalies biudžetą, paveldui tvarkyti papildomai skirta 2 mln. eurų, iš viso apie 6,7 mln. eurų – daugiausia nei visais ankstesniais metais. Padidinti asignavimai viešųjų bibliotekų fondams formuoti – tam papildomai skirta 346 tūkst. eurų. Savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai skirta 1,6 mln. eurų.
Vienas iš svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų – didinti švietimo sistemos efektyvumą. Parengtas paramos paketas mokiniams, patiriantiems nuotolinio mokymosi praradimų. Pedagogų atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 1,3 mln. eurų, techninei įrangai įsigyti – 6 mln. eurų. Mokytojams, kurie padės abiturientams pasirengti brandos egzaminams, atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 390 tūkst. eurų. Numatyta nuo rugsėjo 1 d. didinti švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį (panaikinant atotrūkį nuo mokytojų darbo apmokėjimo) bei steigti papildomas pareigybes, tam skirta 10,1 mln. eurų.
"Labai svarbu, kad per pirmąjį šimtadienį parengtas ir patvirtintas visai kadencijai skirtas Vyriausybės esminių darbų planas, kuriame pagrindiniai prioritetai skiriami žaliajam kursui, skaitmenizacijai ir švietimui. Šis planas – atsakomybės ir atskaitomybės gairės mums ir Lietuvos žmonėms", – pabrėžė Šimonytė.
Iki liepos 1 dienos Vyriausybė numato atnaujinti 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kad 2022 m. valstybės biudžeto projekte būtų numatytos lėšos svarbiausioms reformoms įgyvendinti.
Balandį bus parengta Lietuvos paraiška Europos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondui dėl svarbiausių Vyriausybės programoje ir jos nuostatų įgyvendinimo plane numatytų reformų finansavimo.
Lapkričio pradžioje Lietuvoje buvo įvestas antrasis karantinas, kurį laiką COVID-19 plitimas augo milžinišku tempu. Šią savaitę Šimonytė teigė, kad kol kas epidemiologinė padėtis nekelia didelio optimizmo ir, greičiausiai, apribojimai išliks.