Vakar į šį sąrašą buvo įtraukta preparato gimtinė Švedija. Oficiali priežastis — pasiskiepijusiems išsivysčiusi trombozė. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija iš esmės stojo į bendrovės pusę ir pareiškė, kad "nėra įrodymų, kad incidentus sukėlė vakcina", ir paragino tęsti vakcinaciją bei "gelbėti gyvybes ir suvaldyti sunkias ligas". Nepaisant to, PSO patikino, kad tirs gautas ataskaitas ir viešins rezultatus.
Deja, beprasmiška žiūrėti į "AstraZeneca" situaciją iš medicinos ir nešališkų mokslinių tyrimų pozicijos. Pasaulinė farmacijos pramonė jau seniai virto itin korumpuota ir korumpuojančia viską, su kuo susijusi, struktūra, kuri glaudžiai susijusi su pagrindinėmis planetos struktūromis ir dabartine darbotvarke. Pandemija paaštrino šį procesą.
Atitinkamai galima tik spėlioti, kiek PSO pozicija yra susijusi su realiu "AstraZeneca" saugumo lygiu ir kiek tai lemia politinis tikslingumas. Tačiau tai vienodai rūpi ir ES. Nuo pat skiepijimo pradžios reguliariai pranešama apie sunkius šalutinius poveikius ir net paskiepytų žmonių mirtį, tačiau tokį radikalų žingsnį kaip vaisto vartojimo sustabdymą žengė Vokietija, Prancūzija ir kitos pirmaujančios Europos šalys, kai susiklostė politinės sąlygos, paskatinusios jas tai padaryti.
Vakcinacijos kampanija ES praktiškai žlunga, ir apie tai jau garsiai kalba pirmaujanti pasaulio žiniasklaida ir įtakingi politiniai veikėjai. Pagrindinė kaltė, be abejo, tenka Briuseliui, Berlynui ir kitoms Vakarų Europos sostinėms, kurios aktyviai dalyvavo priimant atitinkamus sprendimus, o viena pagrindinių jų klaidų buvo "AstraZeneca" akcijų paketas.
Dar pusė bėdos, kad įmonė su tam tikru vėlavimu į rinką pateko su gatavu produktu, o tai pakeitė gamybos grafiką. Svarbiausia yra tai, kad ji iš principo pasirodė negalinti vykdyti savo įsipareigojimų Europos Sąjungai.
Pirmasis skandalas kilo dar sausio mėnesį, kai "AstraZeneca" pranešė Briuseliui, kad dėl gamybos ir logistikos problemų ateinančiais mėnesiais ji buvo priversta sumažinti tiekimą 60 procentų pagal sutarties sąlygas.
Padėtį sunkina tai, kad JK su "AstraZeneca" pasirašė savo susitarimą, pagal kurį šalis turi pirmumo teisę į savo teritorijoje gaminamą preparatą. Tai užtikrino vakcinų tiekimą Londonui daug kartų geriau nei žemynui. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į pasibaigusį "Brexit", vaizdas tikrai nebuvo palankus ES.
Taigi pastarosiomis savaitėmis Europa darė spaudimą visiems įmanomiems svertams, siekdama, kad įmonė laikytųsi susitarimų.
Rezultatas buvo dar didesnis situacijos pablogėjimas.
Rezultatas buvo dar didesnis situacijos pablogėjimas.
"Reuters" praėjusį penktadienį pranešė, kad "AstraZeneca" dar labiau sumažino vakcinų tiekimą ES šalims. Dar vasario 25 dieną bendrovės vadovas Paskalis Sorio pažadėjo Europos Parlamentui, kad per pirmąjį ketvirtį jie bandys aprūpinti ES 40 milijonų dozių, o ne iš pradžių planuotomis 90 milijonų. Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad šis skaičius vos pasieks 30 mln.
Na, o pirmadienį Europos valstybės, įskaitant ES lyderes, ėmė draugiškai stabdyti "AstraZeneca" vartojimą, prisidengdamos dingstimi, jog būtina tikrinti vaisto saugumą.
Bet vargu ar ši priežastis yra lemtinga. Labai tikėtina, kad didelės tarptautinės struktūros ir kitos įtakingos Vakarų galios puls remti "AstraZeneca". Tai ne tik apie Didžiąją Britaniją, kuriai tai yra pagrindinis vakcinacijos preparatas. Bendrovė vakar paskelbė pranešimą spaudai, kuriame paskelbė susitarimą su JAV vyriausybe dėl papildomų vakcinos dozių tiekimo.
Visa ši situacija yra įdomiausia kaip kita antras vis didėjančių nenugalimų prieštaravimų Vakaruose patvirtinimas. Prieš kelias savaites bet kokius transatlantinių partnerių nesutarimus buvo įprasta priskirti žalingai Donaldo Trampo veiklai. Nors jis paliko Baltuosius rūmus, Europos ir JAV konfliktai nesisprendžia, nesvarbu, ar tai susiję su "Nord Stream-2", ar su gynybos išlaidomis. Skandalas dėl "AstraZeneca" yra iš esmės naujas veiksnys, dėl kurio kaltės jokiu būdu negalima suversti kadenciją baigiusiam JAV prezidentui.
Nes visko esmė yra objektyviai didėjantis išteklių trūkumas, dėl kurio kova vis aštrėja, o kiekvienam iš dalyvių lieka tik įprastos Vakarų solidarumo mantros, kurios vis labiau ir labiau vis labiau tempia ant savęs antklodę ir vis dažniau tenka griebtis "netradicinių" priemonių.
Tiesa, vargu ar ten pripažįstama tokia slegianti realybė. Daug labiau tikėtina, kad ir vėl bus įjungta atsibodusi plokštelė apie "Maskvos ranką", kuri sėja nesantaiką vieninguose Vakaruose.
Šiuo atveju tai padaryti bus ypač lengva, nes, atlikusi tokį priešišką demaršą prieš "AstraZeneca", Europa turi keletą atsarginių variantų, kurie gali pakeisti vakciną, kuri nepateisino didelio pasitikėjimo. O Rusijos "Sputnik V" yra to sąrašo viršuje.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik