Sakoma, kad "Atlanto taryba" — įtakingas tyrimų centras, kuris formuoja JAV Demokratų (tai yra, dabartinės Amerikos valdžios) poziciją. Ir štai jis paskelbė Anderso Aslundo ir žinomo Kremliaus kritiko Leonido Gozmano studiją "Rusija po Putino: kaip perdaryti valstybę". Jeigu joje pateiktos mintys — tai, ką Vakarai ir rusiški "demokratai" ruošia Rusijai, tada aišku, kodėl įtampa Maskvos santykiuose su Vašingtonu auga.
Sunaikinti Federalinę saugumo tarnybą, atsisakyti prezidentinės valdymo formos, išparduoti stambias kompanijas, pamiršti Donbasą ir taip toliau — jeigu paprastai, tyrime iš esmės sakoma, kad Rusijai reikia daryti taip, kaip naudinga Vakarams. Viena vertus, tokios idėjos gali šokiruoti paprastą jos pilietį. Kita vertus, tai juk Gozmanas ir "Atlanto taryba" — ar ji galėjo parašyti kažką kito, kažką adekvatesnio?
Pasirodo, galėjo. Centro tinklapyje buvo paskelbtas straipsnis "Tikrovės patikrinimas #4: didžiausias dėmesys interesams, o ne žmogaus teisėms santykiuose su Rusija", kuriame autoriai aiškina, kad realizuoti savo interesus dialoge su Maskva Amerikai geriau padėtų ne vertybinė, o racionali prieiga. Šiame kontekste kyla klausimas — iš kur tokios idėjos? Galimas atsakymas — šiuo metu Vašingtone svarstomi įvairūs politikos Rusijos atžvilgiu variantai.
Pirmas — agresyvus, kuris reiškia kovą su Kremliui iki pergalės, naudojant visas įmanomas priemones, po ko viskas bus taip, kaip parašyta Aslundo ir Gozmano studijoje. Logika — pati Rusija vistiek nepasiduos, todėl belieka priversti ją elgtis taip, kaip reikia Vakarams. Antras variantas — pragmatinis, ir jis reiškia, kad bendradarbiavimas su Maskva duos Vakarams daugiau nei konfliktas su ja. Logika — nugalėti Rusijos vistiek nepavyks, todėl geriau bandyti su ja susitarti.
Papildomu argumentu šioje istorijoje gali būti Kinija, kuri neseniai buvo paskelbta egzistencine Vakarų priešininke. Ne paslaptis, kad pastaruoju metu Maskvos ir Pekino partnerystė stiprėja, taip pat priešpriešos su Amerika pagrindu. Ir akivaizdu, kad be Rusijos pagalbos (pavyzdžiui, prekyba energetiniais resursais ir ginklais) Kinijai būtų sunkiau atlaikyti JAV spaudimą. Todėl reikia, kad kinai prarastų rusišką resursą.
Argresyvios linijos Rusijos atžvilgiu šalininkai Vakaruose šiuo atveju faktiškai sako — jeigu sužlugdysime ar bent jau susilpninsime Maskvą, vėliau bus lengviau įveikti Pekiną. Konstruktyvaus dialogo su Rusija iniciatorių mintis — reikia kažkaip susitarti su Maskva, kad ji bent jau apribotų savo paramą Pekinui.
Panašiai su projektu "Šiaurės srautas 2". "Vanagai" Vakaruose nori jėga priversti Vokietiją ir Rusiją jo atsisakyti — viskas arba nieko. "Balandžiai" ragina pasiekti kokį nors kompromisą, nes tai padės sustiprinti transatlantinę partnerystę ir išvengti didesnio konflikto su Maskva.
Sekantis klausimas — kokia linija Vašingtone nugalės? Atrodo, konfrontacinė.
Po to, kai pasirodė straipsnis apie tai, kad santykiuose su Rusija Amerikai, galimai, būtų naudingiau neakcentuoti žmogaus teisių, didelis kiekis "Atlanto tarybos" darbuotojų ir partnerių atsiribojo nuo jo kaip klaidingo. Tai rodo, kad sveikas protas Vakaruose šiandien yra mažumoje, ir dominuoja "vanagai", ribojantys bet kokius bandymus bent iš dalies pakoreguoti konfliktinį kursą Rusijos atžvilgiu.
Kur šioje vietoje Lietuva? Ji dviem rankomis pasirašytų po kiekvienu Aslundo ir Gozmano (ji labai mėgsta kaip tik tokius Rusijos opozicionierius) studijos žodžiu, o jeigu galėtų, parašytų ir padarytų Rusijoje dar griežčiau. Atitinkamai, ji tomis pačiomis rankomis pasirašytų po kiekvienu pareiškimo prieš "prorusiško" straipsnio autorius žodžiu. Ir ją neabejotinai ramina ir džiugina faktas, kad bent jau kol kas Vakaruose dominuoja griežta politika Kremliaus atžvilgiu.
Apibendrinant, galima pasidžiaugti, kad Amerikoje ir Europoje egzistuoja žmonės, kurie nori bendradarbiauti su Rusija — ir ne todėl, kad jie myli Vladimirą Putiną, o todėl, kad tai padės geriau užtikrinti tos pačios Amerikos ir Europos interesus. Kita vertus, galima tik apgailestauti, kad tokie ekspertai, žurnalistai ir politikai Vakaruose kol kas yra mažumoje ir viešai agresyviai atakuojami už savo blaivią poziciją. Bet Lietuvai, kuri nori, kad Rusijai būtų blogiau nepriklausomai nuo to, ar bus geriau jai, patinka.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.