VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Šiandien Latvijoje beveik neliko rusiškų laikraščių, nors dar prieš dešimt metų leidinių rusų kalba buvo kelios dešimtys, praneša Sputnik Latvija.
Paskutinio dienraščio "Segodnia" vyriausiasis redaktorius Andrejus Švedovas portalui papasakojo, kad Latvijoje vyko "šienapjūtė", kai 2008–2010 metais vienas po kito buvo uždaromi laikraščiai rusų kalba.
"Dėl to iš visų dienraščių rusakalbių laikraščių liko vienintelis — mūsų, o tada paaiškėjo, kad jis buvo vienintelis 27 Europos Sąjungos šalyse. Mes daugiau ar mažiau išsiverčiame", — pasakė jis.
Švedovas paaiškino, kad dauguma skaitytojų nueina į internetą, tačiau leidinys turi savo portalą. Kalbant apie žurnalistus, kurie dirbo uždaruose leidiniuose, daugiausia jie arba pakeitė profesiją, arba išvyko į kitas šalis.
Švedovas papasakojo, kad valdžios požiūris į paskutinį Latvijos laikraštį rusų kalba taip pat labai pasikeitė.
"Dar prieš dešimt metų ji aktyviai darė įtaką socialiniams ir politiniams procesams šalyje, jie skaitėsi su "Vesti Segodnia", pateikė ieškinius žurnalistams. Juk laikraščio tyrimai griovė karjeras ir atėmė pelningas pareigas, o dabar į spausdintą žodį laikraštyje "Segodnia" mažai kas atkreipia dėmesį. Tačiau dažnai tai, priešingai, padeda išgyventi", — pasakė jis.
Išgyventi padeda latvių kalba
Švedovas papasakojo, kad latvių kalbos pozicijos stiprinimas padeda laikraščiui "Segodnia" išlikti, nes antraip valstybinės struktūros uždaro puslapius rusų kalba.
"Tačiau turint omenyje, kad Latvijoje trečdalis gyventojų mąsto ir kalba rusiškai, vis dar reikia aiškinti valstybės pareiškimus, aktus, įstatymus, taisykles ir instrukcijas. Ir visa tai spausdinama mūsų laikraštyje", — paaiškino redaktorius.
Kalbėdamas apie rusakalbių televizijos kanalų uždarymą Latvijoje, Švedovas pažymėjo, kad Latvijos informacinė erdvė, iš ėsmės, yra apribota mažoje Baltijos šalyje. Jei Latvijos transliavimas būtų apribotas, tai labai paveiktų žiūrovus, nes jie turėtų ribotą skaičių portalų, TV kanalų ir kasdienių leidinių. Rusų kalbos atveju, pasak Švedovo, visada galima rasti alternatyvą.
Tačiau tai, anot vyriausiojo redaktoriaus, yra ir rusakalbės žiniasklaidos Latvijoje minusas, nes tenka konkuruoti su Rusijos Federacijos laikraščiais ir portalais, į kuriuos investuojama daugiau pinigų.
Žurnalistų sulaikymas
Pokalbyje su Sputnik Latvija Švedovas pasmerkė Latvijos valstybės saugumo tarnybos įvykdytą Latvijos žurnalistų, bendradarbiavusių su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", sulaikymą.
Jis patarė kolegoms samdyti gerus teisininkus, nes, jo nuomone, Latvijos teisingumo sistema yra gana objektyvi ir čia galima įrodyti savo teisumą, nors teks paaukoti laiko ir pinigų.
"Visi rašė apie žurnalistų sulaikymą, įskaitant ir Latvijos žurnalistus. Kitas dalykas, kad akcentai buvo išdėstyti skirtingai — kažkas nustebo, o kažkas rašė, kad jie to nusipelnė... Bet taip mes ir gyvename", — pridūrė Švedovas.
Baltijos šalių valdžia ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos priemonių darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius suderintos šių valstybių linijos ženklus. Žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai, kaip pažymėjo Rusijos URM, "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški Vilniaus, Rygos ir Talino pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi".
Žiniasklaida rusų kalba Baltijos šalyse
Baltijos šalyse sustabdomas rusakalbių kanalų transliavimas, trukdoma rusakalbių žiniasklaidos priemonių darbui ir netgi sulaikomi Rusijos leidiniuose dirbantys žurnalistai. Visa žiniasklaida rusų kalba Baltijos šalyse kaltinama "propaganda".
Taigi, "Sputnik Lietuva" buvo minimas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų parengtose kasmetinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos valdininkų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą". Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje.
Latvijoje yra viena valstybinė kalba — latvių. Rusų kalba turi užsienio kalbos statusą, nepaisant to, kad ji yra gimtoji beveik 37 procentams šalies gyventojų. Remiantis 2016 metų Latvių kalbos agentūros ataskaita, apie 90 procentų Latvijos tautinių mažumų atstovų moka valstybinę kalbą.
Nepaisant to, tariamai dėl grėsmės latvių kalbos egzistavimui, reguliariai nustatomi apribojimai rusų kalbos atžvilgiu. Valstybinės kalbos įstatymo laikymąsi kontroliuoja speciali valstybinė struktūra, vadinama "Valstybinės kalbos centru".