VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Lietuvai prisijungus prie Europos elektros tinklų, elektros kainos respublikoje gali kilti, nes jos smarkiai atsilieka nuo europinių. Tai pranešė "Elektrum Lietuva" generalinis direktorius Martynas Giga.
Bendrovė paragino buitinius vartotojus rimtai žiūrėti į didmeninių elektros kainų pokyčius.
"Bendrai elektros vartojimas auga ir jis tik didės, nes elektra tampa ateities kuru: keičiasi šildymo sprendimai, technologijos. <...> Dėl to ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje kalbama apie visko elektrifikavimą. Paraleliai eina ir tai, kad nemažai vartotojų renkasi patys gaminti elektros energiją — to ateityje taip pat tik daugės", — sakė jis.
2020 metais valstybei įgyvendinant planą visiškai atsisakyti centralizuoto elektros kainų reguliavimo, pirmieji 100 tūkstančių namų ūkio elektros vartotojų pateko į liberalizuotą elektros energijos rinką (vadinamoji "pirmoji banga" — "Sputnik"). Šiais metais apie 750 000 vartotojų turės pasirinkti savo elektros energijos tiekėją, tačiau tai nebus lengva, nes padidėjo didmeninė elektros energijos kaina. Šiemet konkurencijai atvira Lietuvos rinka sudarys mažiausiai 46 procentus gyvenamųjų namų elektros vartotojų.
Kaip pažymi Giga, "pirmosios bangos" vartotojai rėmėsi istoriniais duomenimis ir pasirinko aukštus, kintamus elektros energijos tarifus, nes matė didmenines kainas rekordiškai žemas. Šiais metais, pasak "Elektrum Lietuva" generalinio direktoriaus, į laisvąją rinką žengiantys vartotojai greičiausiai bus daug konservatyvesni vertindami didmeninių kainų pokyčių riziką.
Pasak įmonės vadovo, atsižvelgiant į tai, kad elektros kaina gali keistis abiem kryptimis, tai gali paskatinti vartotojus mažiau rizikuoti ir pasirinkti stabilesnius elektros tarifų planus.
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.