Kaune planuojama atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo Lietuvoje, leis nepertraukiamai plaukti didžiausia šalies upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių
Sputnik
VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Kauno miesto vadovai inicijuoja imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo, kad atvertų Nemuną laivybai per visą Lietuvą, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
Nuo 1959 metų veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau.
Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai turės valstybinės reikšmės statusą
Anot savivaldybės, šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant visą beveik 500 km Lietuvoje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių.
Be to, savivaldybės teigimu, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.
Apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Tuo metu šliuzo idėja aptarta susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.
Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos specialistais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo iniciatyvą planuoja pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms.