VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Kodėl JAV užsienio politika netrukdo įsigyti vis daugiau energijos išteklių iš Rusijos — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.
Padidėjęs importas
Praėjusiais metais Rusijos naftos ir jos produktų importas į Jungtines Valstijas išaugo. Rusija perėjo į antrą vietą tarp tiekėjų ir išstūmė Saudo Arabiją, kuri smarkiai sumažino eksportą, siekdama atkurti pusiausvyrą rinkoje.
2020 metais amerikiečiai iš Rusijos vidutiniškai gavo 538 tūkst. barelių per dieną, o iš Saudo Arabijos — 522 tūkst. Didžiausi pirkėjai yra bendrovės "Valero" ir "Exxon", kurios įsigijo atitinkamai 55 ir 50 milijonų barelių. Šios dvi bendrovės importavo beveik pusę Rusijos eksporto.
Nėra iš kur gauti
Amerikos perdirbimo gamyklos kreipėsi į Rusiją, praradusios žaliavas iš Venesuelos. Tai Donaldo Trampo, kuris 2019 metais įvedė sankcijas Venesuelos "Petroleos S. A.", nuopelnas. Buvo sutrikdytos tiekimo grandinės.
Sunkiausioje padėtyje atsidūrė Meksikos įlankoje ir rytinėje pakrantėje esančios bendrovės, tarp jų "Citgo Petroleum", "Valero Energy" ir "Chevron". Amerikiečiai perka ne žalią naftą iš Rusijos, o mazutą, kuris būtinas benzino gamybai.
"Netekusi Venesuelos naftos ir susidūrusi su aukštesnėmis žaliavų kainomis iš tradicinių OPEC tiekėjų, JAV tapo pagrindine rusiško mazuto vartotoja", — sakė Oksfordo energetikos tyrimų instituto tyrėja Adi Imsirovič.
Padėtį pablogino OPEC gamybos sumažėjimas. Siuntos iš Saudo Arabijos dabar yra mažiausios nuo 1985 metų. Analitikai teigė, kad tik nafta iš Rusijos leido Amerikos perdirbimo įmonėms toliau dirbti.
Skalūnų krizė
Dėl pandemijos taip pat nukentėjo naftos skalūnų pramonė. JAV per dieną išgaudavo 13 milijonų barelių, dabar — 11 milijonų.
Krito energijos išteklių paklausa, krito naftos kainos. Dujų ir gręžimo platformų skaičius nuolat mažėjo, o įmonės sustabdė veiklą. Bankrutavo pusantro šimto naftos skalūnų gamintojų.
Visų pirma, tai yra tie, kurie turėjo problemų dar prieš koronavirusą: įmonės įbrido į skolas, susidūrusios su dideliu investicijų trūkumu. Nuo 2018 metų Volstrytas prarado susidomėjimą skalūnų bendrovėmis, nusprendęs, kad ten praktiškai nėra pelno, dauguma projektų yra labai nuostolingi.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2020 metais investicijos sumažėjo daugiau nei perpus — iki 45 mlrd. USD.
Amerikos energetikos informacijos administracija (EIA) mano, kad skalūnų naftos gamyba kovo mėnesį sumažės iki 7,5 milijono barelių per dieną. Neigiama dinamika pastebima šešiuose iš septynių naftos turinčių regionų — Anadarko, Bakkeno, Niobraros, Erelio Fordo, Bermano, Geinsvilio, Apalačų formacijose.
Remiantis "Fitch" prognoze, dar dvejus ar trejus metus naftos skalūnų pramonė negrįš į prieškrizinį lygį — gamintojai rūpinasi sąnaudų ir investicijų grąžos optimizavimu, o ne gamybos didinimu.
Juokinga situacija
Taigi, JAV atsidūrė gana juokingoje situacijoje: didėjanti priklausomybė nuo Rusijos naftos visiškai prieštarauja valstybės energetikos politikai, pažymi "Bloomberg". Viena vertus, Vašingtonas deda visas pastangas, kad priverstų Europą atsisakyti "Nord Stream-2", kad galėtų parduoti savo turimas dujas. Kita vertus, Amerikos naftos perdirbimo įmonės perka daugiau žaliavų iš Rusijos nei bet kada anksčiau.
"Teksaso valstijos naftos perdirbimo gamykloje, Beitauno mieste, prišvartuoti naftos tanklaiviai atrodo taip pat, kaip ir daugelis kitų, plaukiančių per Hiustono laivybos kanalą. Tačiau jų talpiuose triumuose yra neįprastas krovinys: rusiška nafta, — pažymi agentūra. — Tiesus kelias link to, kad Rusija taptų pagrindine naftos tiekėja JAV".
"Trampas gyrėsi, kad JAV tapo energetine supervalstybe ir kad šalis niekada nepriklausys nuo "priešiškų užsienio tiekėjų", — ironiškai sako Markas Finlis (Mark Finley), naftos analitikas iš Raiso universiteto Hiustone.
Įdomu tai, kad susiklosčiusi padėtis Vašingtone niekaip nekomentuojama. Tačiau nuolatinis importo augimas aiškiai rodo, kad nesuveikė energetinės nepriklausomybės mantra, kurią kartojo buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas.