VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Už garsių pareiškimų apie "Europos solidarumą" slypi ilgametė Lietuvos politikų svajonė: užkirsti kelią Rusijos piliečiams patekti į Europą, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
"Lietuva yra tvirtai įsitikinusi, kad tik Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos vakcinos turėtų būti skaitmeninio žaliojo sertifikato dalis. Pripažinti tik EVA patvirtintas vakcinas yra būdas pabrėžti ES institucijų, tokių kaip vaistų reguliatorius ir ligų stebėjimo agentūra, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, patikimumą", — sakė ambasadorius ypatingiems pavedimams Simonas Šatūnas.
Pasak Iljaševičiaus, Šatūno replika skirta vadinamajam "ES žaliajam sertifikatui" — Briuselyje kuriamai vakcinuotųjų nuo koronaviruso registravimo sistemai, kuri leis ateityje atkurti judėjimo laisvę Europoje.
"Sprendžiant iš Lietuvos ambasadoriaus įsikišimo, Briuselis svarsto klausimą dėl Rusijos "Sputnik V" įtraukimo į vakcinų, patvirtintų ekologiniam sertifikavimui, sąrašą", — sako Iljaševičius.
Jo teigimu, Lietuva yra kategoriškai prieš. Pasak Simono Šatūno, Europa turėtų užsiimti didesne savo vakcinų, kurias finansavo Europos Sąjunga, gamyba, o ne pasikliauti vaistais, kurie nėra patvirtinti Europos lygmeniu. Jo teigimu, Rusijos vakcinos įtraukimas į registracijos sistemą be Europos vaistų agentūros patvirtinimo bus smūgis ES solidarumui ir vienybei.
Pasak straipsnio autoriaus, giesmę apie europinį solidarumą Lietuva dažniausiai pradeda tada, kai reikia gauti pinigų iš ES, arba kai ji siekia Europos antirusiškų veiksmų, kenkdama Europos šalių interesams. Čia, aišku, antrasis atvejis.
"Už pompastiškų žodžių apie "solidarumą "slypi ilgametė Lietuvos politinės klasės užduotis: blokuoti Rusijos piliečių patekimą į Europą", — pažymi Iljaševičius.
Jo teigimu, ši užduotis yra bendresnio uždavinio dalis: atskirti Rusiją nuo likusios Europos, nutraukti tarp jų struktūrinius ryšius, sukurti "sanitarinį kordoną". Todėl Lietuva ir jos šalininkės — "buferinės zonos" šalys — kovoja su "Nord Stream-2", reikalaudamos vis daugiau ekonominių sankcijų Rusijos Federacijai, diskredituodamos ir, jei įmanoma, sunaikindamos bet kokias Rusijos ir Europos šalių dialogo platformas.
Anot straipsnio autoriaus, fizinis rusų pašalinimas iš Europos yra svarbi "buferinės zonos" strategijos dalis. Šiuo požiūriu Baltijos šalys įsitvirtino kaip tikros Europos Sąjungos "sergėtojos". Nepageidaujamų asmenų skaičius "juodajame sąraše" siekia šimtus, tačiau tai nėra esmė, o faktas, kad metai iš metų jie bando padaryti savo nacionalinius "juoduosius sąrašus" visos Europos sąrašais.
"Sankcijos Rusijos pareigūnams taip pat yra "sergėtojų" politikos elementas. Kitas dalykas yra tai, kad asmeninės sankcijos yra lašas jūroje numatyto tikslo atžvilgiu. Jomis daroma įtaka keliems konkretiems žmonėms, bet norima plataus masto, norima posūkių, svarbių sprendimų", — rašo Aleksejus Iljaševičius.
Jo teigimu, tai tolygu tam, ką Lietuva darė dar 2008 metais vetavusi derybas dėl bevizio režimo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos.
Po tokios sėkmės dar didesnė sėkmė yra tik uždraudimas rusams keliauti po Europos Sąjungą ir gauti vizas. Tačiau šiuo atveju Vilnius neturi pačios sudėtingiausios Europos integracijos sistemos įrankių, kurie leistų radikaliai pakeisti bendrą vizų politiką.
"Ir štai pats gyvenimas numetė netikėtą kozirį — pasaulinę pandemiją. Apskritai, Lietuvos vadovybei tai nėra koziris, o veikiau nesėkmė, nes kovodama su koronavirusu Lietuvos valdančioji klasė pasirodė esanti krūva visiškų nevėkšlų. Tačiau šioje istorijoje yra teigiamų momentų", — rašoma straipsnyje.
Norint uždrausti Rusijos piliečių keliones į ES, galima pasiteisinti pandemija ir skiepais. Pakanka ištarti pretenzingus žodžius apie "Europos solidarumą", kuris neleidžia žmonėms atverti sienų per skiepus, negavusius patvirtinimo Europos Sąjungoje. Jei ES staiga pritars, tai neva reikš vakcinų, sukurtų už "demokratinės bendruomenės" sienų, įsileidimą.
"Šio užmojo rezultatus galima nuspėti jau dabar. Smūgis bus niekinis", — sako Iljaševičius.
Pasak jo, patirtis rodo, kad Vilniui viskas pasibaigs dar vienu politiniu ir diplomatiniu pažeminimu.
Dėl dviejų priežasčių.
Dėl dviejų priežasčių.
Pirmoji — esminė — yra ta, kad struktūriniai Rusijos ryšiai su pagrindinėmis Europos Sąjungos šalimis yra per stiprūs, išsišakoję ir įsišakniję istorijoje, kad juos visiškai ir galutinai galėtų nutraukti net amerikiečiai, jau nekalbant apie jų įtakos agentus Senajame žemyne, tokius kaip Baltijos šalys.
Autoriaus teigimu, pigūs energijos ištekliai iš Rusijos yra raktas į pasaulinį Vokietijos pramonės konkurencingumą, todėl Vokietija pastatys "Nord Stream-2", neatsižvelgdama į tai, ką vokiečių maitinama iš ES biudžeto Lietuva šneka apie rusus.
Didžiausia Europos šalis yra pernelyg svarbus turizmo rinkos segmentas Italijai, Ispanijai ir kitoms kritiškai nuo turizmo priklausomoms ES šalims, kad galėtų priimti rusus pagal Briuselio rekomendacijas, jau nekalbant apie Vilnių, apie kurį jie nežino, kur jis yra.
Antra priežastis ta, kad Rusijos vakcinų vartojimas Europos Sąjungoje nepriklauso tik nuo Vilniaus, bet ir nuo Europos vaistų agentūros ir kitų ES institucijų. Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas ką tik paskelbė, kad balandžio mėnesį Viena įsigis milijoną "Sputnik V" dozių. Iki tol Vengrija, Italija ir kitos Europos šalys norėjo nusipirkti Rusijos vakciną, apeidamos Briuselį.
"O ką daryti dabar, norint uždrausti "Sputnik V" skiepytiems ES piliečiams laisvai judėti po Europos Sąjungą? Lietuva, kaip įprasta, rodys "principingos politikos" pavyzdį ir neleis į šalį atvykti ne Europos kilmės vakcinomis skiepytiems užsieniečiams. Nejaugi austrus ir italus išsiųs atgal nuo sienos?" — svarsto Iljaševičius.
Tai būtų dar juokingiau ir žemiau nei Baltarusijos atominės elektrinės, kurios produktus Lietuvos politikai uždraudė norėdami nubausti Baltarusiją, užblokavimas. Logiška, jie patys bus nubausti, nes Lietuva negali nevartoti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės.
Atsižvelgiant į paskiepytus nuo COVID-19, gali įvykti panašus perdimonoklis. Juk Lietuvos politikai pagarsėję tuo, kad jie pirmiau daro, o paskui galvoja. Galvoja, kodėl visi iš jų juokiasi, apibendrina straipsnio autorius.