VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Tačiau visai įmanoma, kad anksčiau būtų buvę pasirinkti žmonės su labai skirtingu genų rinkiniu. Juk grožio standartai keičiasi ir dažnai tai lemia gyvenimo sąlygos, rašo RIA Npvosti autorė Alfija Jenikejeva.
Bado laikais mylimi apkūnūs žmonės
Praėjusių metų pabaigoje tarptautinė tyrėjų grupė išsiaiškino, kad paleolito Veneros — mažos akmeninės figūrėlės nuo 14 iki 38 tūkstančių metų — nėra motinos deivės ir vaisingumo simbolis, kaip manyta anksčiau, bet atspindėjo senovės žmonių sampratą apie grožį ir idealią moters figūrą.
Ilgą laiką statulėles tyrinėję mokslininkai iš JAV ir Jungtinių Arabų Emyratų pastebėjo, kad apkūnias ar nėščias moteris jie vaizduoja per daug realistiškai, kad tai būtų tik simboliai. Mokslininkai padarė tokias išvadas, analizuodami figūrų antropometrinius duomenis — liemens ir klubų bei pečių santykį.
Tikėtina, kad esant dideliam stresui dėl maisto — pirmoji paleolito Venera atsirado staiga atvėsus klimatui šiuolaikinės Europos teritorijai — antsvorį turintys žmonės buvo laikomi sveikesniais ir todėl patraukliais. Juk būtent jie lengviau išgyveno badą, su kuriuo nuolat susidurdavo priešistoriniai medžiotojai-rinkėjai.
Šią hipotezę patvirtina tai, kad apkūniausios figūrėlės buvo rastos arčiausiai ledynų, kur maisto buvo mažiau ir jis buvo gauntais laikais nutukimas tarp šiaurinių tautų buvo tik sveikintinas. Apkūnios moterys lengviau išnešiodavo vaiką. Taigi figūrėlės galėtų būti tam tikras fetišas ar amuletas, apsaugojęs nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi metu.
Sočiais laikais mylimi liekni
Kita vertus, nutukimas, yra sveikatos problemų ženklas. Nenuostabu, kad amerikiečių mokslininkai, bandydami įvardyti "patrauklumo genus", nustatė neigiamą genetinę moterų grožio ir kūno masės indekso koreliaciją. Kitaip tariant, savanoriai, žiūrėdami į nežinomybės vaizdus, atrodė, kad lieknos merginos yra patrauklesnės.
Iš viso eksperimento metu 12 dalyvių — šeši vyrai ir šešios moterys — iš paveikslėlių įvertino daugiau nei keturių tūkstančių žmonių fizinį patrauklumą. Tuomet mokslininkai iš nuotraukų išanalizavo žmonių genomus ir palygino išvadas su tuo, kokie gražūs jie buvo tyrimo dalyvių požiūriu.
Tarp moterų traukos genų buvo priskirti tie, kurie yra atsakingi už odos pigmentaciją, juosmens ir klubo apimties santykį ir pirmųjų mėnesinių amžių. Vyrų rinkinyje buvo genų, susijusių su plaukų spalva.
Grožis priklauso nuo stebinčiojo hormonų
Tačiau grožio standartai tarp moterų keičiasi pakankamai greitai, pažymi britų tyrėjai. Dažnai tai priklauso nuo lytinių hormonų lygio, kuris svyruoja priklausomai nuo mėnesinių ciklo fazių. Taigi ovuliacijos metu dailiosios lyties atstovės mieliau renkasi partnerius, turinčius labai vyriškų bruožų — didelį smakrą, stambų žandikaulį ir plačią kaktą.
Tačiau kiti tyrimai nepatvirtina šių išvadų. Glazgo universiteto mokslininkų atlikto eksperimento metu dalyviai vyriškus veidus taip pat laikė patrauklesniais, tačiau tai nebuvo susiję su jų hormonų lygiu.
Didžiosios Britanijos mokslininkų eksperimento metu moterims buvo parodyti du vyrų veidai. Pirmasis buvo automatiškai sugeneruotas iš penkiasdešimties baltų vyrų nuotraukų. Antram veidui sukurti, be vyrų atvaizdų, buvo naudojami ir moterų atvaizdai. Todėl eksperimentiniai veidai skyrėsi vyriškų bruožų raiškos laipsniu.
Todėl dalyviai dažniausiai teikė pirmenybę asmenims, turintiems ryškesnį vyriškumą. Tačiau vyriškų veido bruožų patrauklumas moterų akyse nepriklausė nuo seilėse esančio estrogeno lygio.
Nulemia aplinka
Idėjų apie fizinį grožį pasikeitimas priklauso ne nuo hormonų, o nuo išorinių veiksnių, įskaitant aplinkinius žmones, sako mokslininkai iš Sidnėjaus universiteto (Australija).
Savo eksperimente moterys įvertino 60 vyrų patrauklumą iš nuotraukos. Kiekvienas užtruko ekrane tik trečdalį sekundės, ir per šį laiką dalyvė nusprendė, ar jai patinka žmogus, ar ne.
Paaiškėjo, kad tyrime dalyvavusios moterys paveikslėlyje esantį vyrą laikė patraukliu, jei joks patiko ir ankstesnė nuotrauka. Ir atvirkščiai, jei vaizdas neatrodė labai patrauklus, jos labiau linkę kitą nuotrauką vertinti neigiamai. Kitaip tariant, dalyvių grožio suvokimas iš tikrųjų keitėsi kas tris sekundes.
Meilė pikta: kas daro įtaką seksualinio partnerio pasirinkimui
Pasak tyrimo autorių, taip yra dėl to, kaip smegenys apdoroja naują informaciją. Suvokdamos vaizdus, jos supaprastina savo užduotį ir remiasi ankstesne patirtimi. Juk fiziniai daiktų parametrai, kaip taisyklė, nepasikeičia per naktį. Puodelis lieka puodeliu net ir mums nusisukus.
Panašus mechanizmas veikia žiūrint profilius pažinčių svetainėse. Kai žmogus greitai varto skirtingų vartotojų nuotraukas, jo smegenys paprasčiausiai neturi laiko analizuoti naujo vaizdo ir kitą veidą suvokia taip pat, kaip ir ankstesnį.
Lankstus grožis
Ilgą laiką buvo tikima, kad grožio samprata su nedidelėmis variacijomis turėtų būti daugmaž vienoda visais laikais ir bet kurioje visuomenėje. Evoliuciniu požiūriu logiška, kad turėtų būti atrenkami tam tikri išoriniai bruožai, rodantys sveikatą, gerą fizinę formą ir gebėjimą gimdyti palikuonis. Tai yra kokybiško partnerio požymiai, o tai reiškia, kad jis turi būti seksualiai patrauklus.
Šis paaiškinimas veikė tol, kol britų tyrėjai išanalizavo grožio suvokimą skirtingose kultūrose. Jie paprašė 12 tautybių atstovų (iš skirtingų ekonominio išsivystymo lygio šalių) išsirinkti patikusių žmonių nuotraukas ir įvertinti jų vizualinį patrauklumą.
Dėl to paaiškėjo, kad moteriškumas ir vyriškumas yra svarbūs tik labiausiai urbanizuotuose regionuose, kuriems būdingas mažas sergamumo, vaisingumo ir žmogžudysčių rodikliai. O mažose ir izoliuotose bendruomenėse dailiosios lyties atstovės labiau mėgsta vyrus, kurie atrodo labiau "moteriški".
Be to, visuomenėje, kurioje bado grėsmė yra didelė, antsvoris laikomas patrauklesniu, o grupėse, linkusiose į ligas, simetriškų veido bruožų žmonės yra gražiausi. Šis bruožas dažnai siejamas su fizine sveikata.
Visi šie duomenys, teigia mokslininkai, rodo, kad patrauklumas yra lanksti sąvoka. Iš tiesų, norint išgyventi ir daugintis, svarbiau pasirinkti ne patį sveikiausią, o tinkamiausią partnerį tam tikromis gyvenimo sąlygomis.
Visi šie duomenys, teigia mokslininkai, rodo, kad patrauklumas yra lanksti sąvoka. Iš tiesų, norint išgyventi ir daugintis, svarbiau pasirinkti ne patį sveikiausią, o tinkamiausią partnerį tam tikromis gyvenimo sąlygomis.