VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Visuomenėje vėl padaugėjo neigiamų emocijų. Išliko ir nemaža dalis žmonių, kurie karantino periodu sako besijaučiantys labai ramiai, rodo naujausias visuomenės nuomonės tyrimas.
Nuo lapkričio iki kovo mėnesio nerimaujančių žmonių padaugėjo 11 proc. ir pasiekė 54 procentus. Tai — aukščiausias lygis nuo 2020 metų kovo mėnesio. Panaši yra liūdesio, pykčio ir streso dinamika. Ypač prasta padėtis 18-29 metų grupėje, kurioje nerimo lygis pasiekė 70 proc., to nebuvo net karantino pradžioje.
"Natūralu būtų laukti, kad po metų gyvenimo pandemijos sąlygomis, žmonės turėtų apsiprasti su ribojimais. Tačiau atrodo, jog yra tam tikras psichologinis "higieninis" ribojimų slenkstis, kurį peržengus neigiami padariniai — neišvengiami. Tai ypač matoma jaunimo grupėje, kuriai bendravimo apribojimai yra labai skausmingi. Dėl socialinių poreikių netenkinimo ir kitų taikomų priemonių pagrįstumo auga pyktis, kuris ypač kenksmingas visuomenės sutelktumui ir jos fizinei bei psichinei sveikatai. Šie aspektai, mano manymu, yra ne mažiau svarbūs, įveikiant pandemijos krizę, nei epidemiologiniai", — sakė "Žmogaus studijų centro" prezidentas psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
Paradoksaliai žmonių, gebančių šiose sudėtingose sąlygose patirti ramybę, rodiklis irgi yra gana aukštas ir stabilus. Šią būseną kovo mėnesį dažnai patyrė net 66 proc. žmonių. Daugiausia 30-49 metų amžiaus grupės vyrai. Tai rodo, kad kurie asmenys geba prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių ir kad visuomenės bei darbdavių pastangos pagerinti emocinę būseną gali būti prasmingos ir efektyvios.
Draudimo bendrovės "Gjensidige" generalinis direktorius Marius Jundulas teigė, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso.
Tuo tarpu apklausa, atlikta 2020 metų lapkritį trijose Baltijos šalyse, parodė, kad jos darbuotojai patiria daugiau malonumo ir ramybės, o streso — mažiau nei bendras visuomenės vidurkis.