VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Lietuvos vežėjai automobiliais dėl savo valstybės kaltės jau ne pirmus metus patiria didelius ekonominius nuostolius, tačiau valdžia nieko nedaro, kad pagerintų jų padėtį, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
Anksčiau Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" paprašė Seimo ir Lietuvos vyriausybės persvarstyti pataisas, pagal kurias vežėjų mokami kelių mokesčiai padidės 20 kartų skaičiuojant pagal nuvažiuotą atstumą. Naujovės turėtų įsigalioti nuo 2023 m. Pataisos buvo priimtos pernai.
Anot "Linavos", tokios naujovės turės rimtų ekonominių padarinių transporto sektoriaus įmonėms, taip pat gali turėti įtakos kai kurių prekių ir paslaugų kainų kilimui. Manoma, kad tokioje situacijoje iš Lietuvos gali persikelti dar daugiau transporto įmonių, o kitos gali atsidurti ant bankroto ribos.
Nosovičius pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė išsiskiria neprofesionalumu ir nekompetencija, kuri dabar labai pastebima. Jo nuomone, valdžia nieko nedaro, kad pagerintų vežėjų padėtį.
"Reikalas tas, kad Lietuvos vežėjai automobiliais dėl savo valstybės kaltės jau ne pirmus metus patiria didelius ekonominius nuostolius. Ankstesnė Vyriausybė pareikalavo, kad jie nustatytų garantuotą minimalų atlyginimą tolimųjų reisų vežėjams, tačiau neužtikrino transporto įmonėms atitinkamo išlaidų augimo darbo užmokesčiams didinti. Dėl to Lietuvos vežėjai automobiliais turėjo perkelti savo verslą į kitas ES šalis, dugiausia į Lenkiją. Naujoji Vyriausybė niekaip nesprendė šios situacijos, ir per pusantrų metų, kurie praėjo po to sprendimo priėmimo, jokių permainų į gerąją pusę nebuvo padaryta. Todėl Lietuva greitai praranda savo pervežimo keliais verslą. Logistikos įmonės perkelia savo būstines. Šaliai gresia 1,5 proc. BVP praradimas, kurį Lietuvos ekonomikai duoda tolimieji pervežimai", — papasakojo ekspertas.
Dabartinė Ingridos Šimonytės vyriausybė, pasak Nosovičiaus, rūpinasi visai kitais dalykais, kurie yra už Lietuvos ribų.
"Jie užsiima Baltarusija, Rytų partneryste ir kitais patraukliais dalykais. Jiems tai yra klausimas numeris vienas. Lietuvos piliečiai turi labai paprastą ir prieinamą būdą išreikšti savo nepasitenkinimą — tai emigracija iš Lietuvos. Jie šiuo metodu naudojasi labai aktyviai pastaruosius 15 metų po to, kai Lietuva įstojo į ES. Kokia prasmė paprastiems lietuviams eiti į gatvę, rengti mitingus, ko nors reikalauti protestais, kai galima tiesiog sėsti į pigių skrydžių bendrovės lėktuvą ir skristi į Dubliną ar į Stokholmą, kur atlyginimas yra penkis ar šešis kartus didesnis, o valstybė yra adekvatesnė. Taip jie ir daro", — pasakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje kelių mokestis mokamas tik už magistralinius kelius, kurie iš viso sudaro 1,7 tūkst. kilometrų. Nuo 2023 metų, jei niekas nesikeis, turės būti mokama ne tik už magistralinius, bet ir važiuojant krašto bei regioniniais keliais, o tai sudarys jau 21 tūkst. kilometrų.