VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad kai kuriose šalyse nėra prasmės išlaikyti respublikos ambasadas ir pilną diplomatinę atstovybę. Apie tai pranešė RIA Novosti, remdamasi "BelTA" agentūra.
"Daugelyje šalių mūsų ilgalaikė patirtis rodo, kad Baltarusijos diplomatinio buvimo ten perspektyvos nėra matomos. Tad kodėl turėtume palikti ten savo ambasadas, išleisti biudžeto lėšas jų išlaikymui? Tokiais atvejais reikia dirbti abipusiškumo principu", — antradienį Minske susitikime dėl užsienio misijų tinklo optimizavimo sakė Lukašenka.
"Svarbu, kad diplomatinės tarnybos organų sistema jokiu būdu netaptų sukaulėjusia struktūra, kurioje nutraukiami darbai", — sakė prezidentas.
Jis teigė, kad susitikime "bus aptarta nemažai aktualių Užsienio reikalų ministerijos veiklos klausimų, ypatingą dėmesį skiriant diplomatinių atstovybių užsienyje optimizavimui".
"Natūralu, kad pasaulis greitai keičiasi, turime tinkamai pritaikyti ir kompetentingai valdyti turimus išteklius visose srityse, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją. Kartu su daugybe rizikų ir grėsmių atsiranda ir naujų galimybių", — pabrėžė Lukašenka.
Kalbėdamas apie diplomatinių misijų tinklo optimizavimą, Lukašenka pažymėjo, kad kraštutiniu atveju visus dominančius klausimus galima aptarti JT, kitų tarptautinių organizacijų būstinėse Niujorke, Ženevoje ar Vienoje. "Yra galimybė kalbėti su visu pasauliu ir nereikia laikyti politinių patarėjų šalyse, kurios dėl savo išankstinių nuostatų užšaldė ryšius su mumis arba vykdo destruktyvią veiklą prieš mus", — sakė jis.
Prezidentas priminė, kad Baltarusija turi gerai veikiančius diplomatinius tinklus daugelyje šalių. Šiuo klausimu jis iškėlė klausimą, ar reikia juos dubliuoti su prekybos atstovais ambasadose.
"Gal būtų efektyviau šiuos personalo vienetus perkelti ten, kur jie tikrai bus reikalingi sprendžiant skubias problemas?" — tarė Lukašenka.
Jis pabrėžė, kad būtina "atidaryti naujas institucijas užsienyje tik kompetentingai perskirstant turimus išteklius".
"Neturėtų būti jokio bereikalingo valstybės išpūtimo", — pabrėžė valstybės vadovas.
Praėjusių metų spalį Baltarusija pasiūlė Lenkijai ir Lietuvai sumažinti diplomatinę atstovybę respublikoje atitinkamai nuo 50 iki 18 ir nuo 25 iki 14 diplomatų. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus sakė, kad Minsko reikalavimas yra "išimtinai atsakomoji priemonė", jokiu būdu nenukreipta prieš Europos Sąjungą ar stabdanti dialogą. Tokias priemones, pasak jo, lemia "ypatingas neigiamas vaidmuo, kurio šių šalių vadovybė nusprendė imtis Baltarusijos atžvilgiu".
Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Siekdamos juos numalšinti, saugumo pajėgos, be kita ko, naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.
Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja tarptautinių sankcijų prieš Minską, kurias anksčiau patvirtino Vakarų šalys, išplėtimą. Baltarusijoje keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, įsteigtos Tichanovskajos iniciatyva, nariams buvo iškeltos baudžiamosios bylos už raginimus užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusią Tichanovskają Minskas įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.