VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina neskubėti su imuniteto pasais. Apie tai ji rašė savo Facebook puslapyje.
Seimo pirmininkei kilo klausimas, ar skubėjimas šiuo klausimu netaps meškos paslauga vakcinacijai.
"Aš iš principo — už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau. Tačiau aš taip pat — už labai atsakingai įvertintus tokio "paso" gavimo kriterijus", — sakė ji.
Pasak Seimo pirmininkės, yra nemažai neišspręstų klausimų. Visų pirma, kiek laiko imuniteto pasai galios žmonėms, kurie sirgo koronavirusu. Ji pažymėjo, kad per keturis ligos mėnesius jos antikūnų skaičius sumažėjo ir buvo sunku žinoti, ar ji bus saugi per penkis ar šešis mėnesius.
"Taip pat abejoju dėl "neigiamų testų" kriterijaus tokiam pasui gauti. Kaip tai pavojinga, mes matome ir M.A.M.A istorijoje. 4 infekuoti, nors, organizatorių teigimu, buvo visi testuojami ir į renginį įleidžiami tik su neigiamais testais. Kokiam laikui būtų išduodamas toks pasas? Dienai? Suprantu testavimą einant į darbą — atėjai, gavai neigiamą testą, reiškia nesergi. Bet tai nereiškia, kad nesirgsi po savaitės. Taigi, darbuotojai turi būti testuojami nuolat. Taip, kaip yra testuojami Seimo nariai prieš posėdžius", — sakė ji.
Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad jei politikams tikrai rūpi saugumas, jie neturėtų skubėti priimti tokių sprendimų.
"Todėl aš manau, kad jeigu mums tikrai rūpi saugumas, mes turime neskubėti su tokiais sprendimais. Yra ir daugiau klausimų dėl tokių kriterijų. Pavyzdžiui — kodėl tie, kas persirgo turi būti pranašesni už tuos, kurie apsaugojo save nuo ligos?
Ir pabaigai — argi mes neturime skatinti skiepijimosi? O kam žmonėms skiepytis, jeigu jie gali imuniteto pasą turėti vien su neigiamu testu", — teigė ji.
Anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad vis dar vyksta diskusijos su ekspertais, kuris asmuo gali būti laikomas "epidemiologiškai saugiu" ir turi teisę gauti imunitetą pase. Anot jos, pagrindinis klausimas yra kriterijai. Ekspertams pateikus nuomonę dėl paso išdavimo, prasidės techninio programavimo darbai.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Tačiau nuo balandžio 7 dienos nutarta panaikinti judėjimo tarp savivaldybių apribojimus.
Respublikoje iš viso nustatyta daugiau nei 220 tūkstančių koronaviruso atvejų, daugiau nei 3,6 tūkstančio mirčių.