VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. 2020 metų kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje padidėjo 25 proc., o kenkėjiškos programinės įrangos platinimo — 49 proc. Tai liudija Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbto pranešimo duomenys.
Dokumente teigiama, kad kai kurie kibernetiniai incidentai yra susiję su Rusija ir svarbiausiais įvykiais Lietuvoje.
Lietuvos KAM pranešė, kad pernai Rusijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamos kibernetinės grupės tariamai organizavo "išpuolius" Lietuvoje prieš aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo institucijas, energetikos ir švietimo įstaigas. Taip pat teigiama, kad jie naudojo Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus infrastruktūrą vykdydami kibernetines atakas prieš taikinius Vakaruose.
"Priešiškų valstybių žvalgybos ir jų remiami piktavaliai ar jų grupuotės veikia siekdami politinių, karinių, ekonominių ir (ar) ideologinių tikslų. Dalis 2020 m. Lietuvoje registruotų kibernetinių incidentų yra susiję su politiniais, geopolitiniais, strateginiais įvykiais Lietuvoje, regione ir visame pasaulyje, todėl daroma prielaida, kad priešiškos žvalgybos tarnybos siekia neteisėtais būdais gauti informacijos apie Lietuvos RIS pažeidžiamumus, įgyti asmeninio pobūdžio naudotojų informaciją (prisijungimų prie paskyrų duomenis) ir tai panaudoti kitiems kibernetiniams incidentams", — teigiama pranešime.
Visų pirma nurodoma, kad 2020 metų pabaigoje, pasikeitus valdžiai, įvykdyta viena didžiausių ir sudėtingiausių kibernetinių atakų Lietuvoje pastaraisiais metais. Svetainės turinio valdymo sistemos pažeidžiamumas buvo naudojamas neteisėtai pasiekti bent 24 viešojo sektoriaus išteklius ir paskelbti tris skirtingo turinio melagingas naujienas. Įvykio tyrimas parodė, kad įsilaužimas buvo paruoštas iš anksto, o pats įvykis įvykdytas organizuotai.
"2020 metų didžiausios grėsmės Lietuvos informaciniam saugumui iš esmės liko tos pačios — Rusijos Federacija ir jos
vyriausybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, kurių veikla daugiausia buvo nukreipta priešiškai ES ir NATO nuomonei formuoti. 2020 metais Lietuva sulaukė didesnio ir Baltarusijos žiniasklaidos neigiamo dėmesio dėl vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje", — teigiama pranešime.
Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "rusų programišiams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", tačiau to įrodymai nepateikiami.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų kaltinimai yra nepagrįsti.
Be to, Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, koordinavimo ženklai yra aiškiai matomi Vilniaus, Rygos ir Talino veiksmuose, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko praktikoje verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos principus ir žodžio laisvę.