Nulaužti A2 / AD
Bendras kariuomenių mūšis ataskaitoje apibūdinamas tarpusavyje susijusiais kariniais veiksmais skirtingose aplinkose (srityse) — jūroje, sausumoje, ore, kosmose ir virtualioje erdvėje. Remiantis Amerikos karine strategija, laikui bėgant nauja koncepcija taps efektyviausia NATO, o pagrindinis vaidmuo karuose bus skirtas sausumos pajėgoms.
Armija daugelį metų JAV ginkluotosiose pajėgose buvo "vargšė giminaitė". Jai buvo skiriama mažiau dėmesio ir lėšų nei jūrų ir oro pajėgoms, o karinės technikos parkas buvo atnaujinamas lėčiau. Sausumos pajėgų pakako sėkmingai kovoti su silpnesniu priešu ginkluotuose nedidelio ir vidutinio intensyvumo konfliktuose. Tačiau, pasak Vašingtono, akistata su Rusija ir Kinija reikalauja iš esmės kitokio požiūrio. Šios šalys gali savo sienose sukurti "Kovos su prieiga / teritorijos neigimo" (A2 / AD) zonas, kuriose konflikto atveju Vakarų šalių orlaiviai ir laivai patirs nepagrįstai didelius nuostolius. Įsiveržimas į šias zonas priklauso nuo sausumos pajėgų.
"Kinija ir Rusija ir toliau meta iššūkį tarptautinei teisinei tvarkai, — sako dokumento autorius, JAV armijos generolo štabo viršininkas James'as McConville'as. — Jie vis labiau skatina programas, kuriomis siekiama išstumti JAV pasauliniu mastu. Iki 2035 metų turėsime visiškai kitokią armiją, modernizuotą ir pasirengusią dominuoti prieš oponentus didelio masto kovinėse operacijose (LSCO)."
Specialieji vienetai
Nauji JAV kariuomenės struktūriniai padaliniai — daugiavaldė darbo grupė (MDTF) — taps NATO pajėgų avangardu ir, pasak strategų, pirmieji pateks į "prieigos draudimo zonas". Šių dalinių sudėtis ir skaičius priklauso nuo kovos misijos ir kovinių veiksmų sąlygų. Pagrindinė smogiamoji jėga yra didelio tikslumo raketos, pradedant HIMARS MLRS ir baigiant perspektyviomis viršgarsinėmis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas žvalgybai, elektroniniam karui, ryšiams. Taip pat dalyvaus kibernetinio saugumo specialistai.
Grėsmingu laikotarpiu kelių sričių operatyvinės grupės imsis žvalgybos naudodamosi visos pajėgų grupės interesais: nustatys priešo oro gynybos pozicijas, dalinių ir formacijų susitelkimo vietas, organizuos elektroninę žvalgybą ir stebės karinių pajėgų įrangos judėjimą. Karo atveju MDTF išnaudos visas savo galimybes sumažinti "prieigos draudimų zonų" veiksmingumą ir panaudos kovinius ginklus, kad sunaikintų pagrindinius priešo karinės infrastruktūros objektus.
Pirmoji kelių sričių darbo grupė MDTF-1 buvo sukurta 2018 metais. Ten jie išbando perspektyvius taktinius ir techninius sprendimus, kuriuos priims kiti panašūs padaliniai. Grupė įsikūrusi Lewis'o McChord'o bazėje, Vašingtono valstijoje, ir priskirta JAV Ramiojo vandenyno armijai. Ji dalyvavo didžiausiose tarptautinėse karinio jūrų laivyno pratybose RIMPAC 2018. Akivaizdu, kad armijos generolams tai patiko — 2021-aisiais finansiniais metais Pentagonas planuoja Ramiojo vandenyno regione įkurti antrą MDTF. Dar viena bus suformuota Arkties regionui.
Vis dėlto Vašingtono planai sulaikyti Kiniją susidūrė su netikėtais sunkumais. Pasak Pentagono sausumos pajėgų štabo specialisto pulkininko Jason'o Charland'o, MDTF panaudojimas prieš KLR yra prasmingas tik tuo atveju, jei raketiniai ginklai yra sumontuoti vadinamojoje pirmojoje salų grandinėje, apimančioje Filipinus, Korėją ir Japoniją. Artimiausia JAV karinė bazė yra Guame, už dviejų tūkstančių kilometrų nuo Kinijos krantų. Charland'as pažymėjo, kad kol kas sąjungininkai regione nėra linkę diegti amerikiečių kovinių sistemų.
Ateities koncepcija
Amerikiečiai ketina vystyti sausumos pajėgas keliais etapais. Iki 2022 metų jie reikšmingai "supurtys" gynybos pramonę ir pradės kelias dešimtis programų šešiose pagrindinėse srityse: viršgarsiniai ginklai, tolimojo nuotolio sparnuotosios raketos, nuotolinės greitojo valdymo sistemos, skaitmeninis mūšio laukas, tolimojo nuotolio artilerija ir MLRS bei individuali įranga kariams. Pirmieji gamybos pavyzdžiai karius turėtų pasiekti iki 2021 metų pabaigos.
2023–2025 metais planuojama pertvarkyti įprastą karių struktūrą ir jų panaudojimo taktiką pagal kelių sričių operacijų standartus. Be to, armija artimiausioje zonoje gaus naujas karines oro gynybos sistemas, taip pat viršgarsinį antžeminį LRHW kompleksą. 2026–2028 metais sausumos pajėgos iš naujo aprūpins BMP pagal OFMV programą, modernizuotus tankus, taktinius atakos dronus pagal FUTAS programą ir kt.
Tuo tarpu iki 2028 metų bus suformuotos pajėgos ir priemonės mūšio laukui pereiti prie skaitmeninio formato.
Pentagonas įsitikinęs, kad nauja JAV sausumos pajėgų panaudojimo koncepcija leis nuolatos daryti spaudimą priešui, kuo skubiau vykdyti sudėtingas operacijas, aktyviai naudoti tiksliuosius ginklus ir pasiekti pranašumą prieš prasidedant karo veiksmams. Tačiau tikriausiai šioje strategijoje bus atlikti reikšmingi pokyčiai. Juk Kinija ir Rusija taip pat nesėdės sudėjusios rankas iki 2035 metų.