Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis vis labiau primena kaprizingą berniuką smėlio dėžėje, kuris kastuvu daužo šalia žaidžiančių ramių vaikų "pilis ir tvirtoves". Jo nuotaikos neįmanoma nuspėti. Štai ir savo draugės Svetlanos Tichanovskajos atžvilgiu jis jau pradeda vėsti. Smėlio tvirtovės pastatyti ji nesugeba. Ji stato kažkokias riestas ir nepatogias Baltarusijos pilies sienas. Neturi vaizduotės polėkio. Net pavadinimo savo smėlio valstybei nesugebėjo sugalvoti.
Pats Gabrielius dėl savo aristokratiško auklėjimo ir kilmės negali apgautai prasčiokei Svetai pasakyti, kad meilė praėjo — laikas išvykti. Jis tai patikėjo savo dvariškiams.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dvariškiai buvo įpareigoti Tichanovskajai užsiminti, kad jos "prezidentavimo Lietuvoje" laikas artėja prie pabaigos. Po Svetlanos draugui Gabrieliui skirto prašymo įteisinti naują savo tėvynės vardą Lietuvoje sekė kategoriškas lietuvių kalbos grynumo saugotojų atsakymas.
"Pavadinimui Baltarusia nepritartina kaip nesisteminės darybos variantui", — teigiama VLKK pranešime.
Nesvarbu, kas buvo anksčiau — tai buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurioje sostinė buvo Vilnius, o pietryčių žemės žeminamai vadintos "Gudija" (Gudija), o dabar — Baltarusija — nuo žodžio baltas — balta... Atseit, suprask, Sveta, kaip nori.
Bet jei rimtai, sprendimas užbaigti projektą "Tichanovskaja — Baltarusijos prezidentė", matyt, buvo priimtas po kovo 25 dienos. Laisvės dieną į Baltarusijos miestų gatves išėjo apgailėtina saujelė apmokamų provokatorių, o ne Svetlanos pažadėti milijonai žmonių. Nebuvo "šventų aukų" ir kraujo. O tai reiškia, kad Lietuvoje palaikymo nuo Baltarusijos KGB ir prokuratūros besislapstančiai "opozicijos lyderei" neliko nė kvapo.
O čia dar "tironas Lukašenka" pagrasino ir Varšuvai suvaržyti diplomatinius santykius.
O čia dar "tironas Lukašenka" pagrasino ir Varšuvai suvaržyti diplomatinius santykius.
"Daugelyje šalių mūsų ilgalaikė patirtis rodo, kad Baltarusijos diplomatinio buvimo ten perspektyvos nematomos. Tad kodėl turėtume pasilikti savo ambasadas, leisti biudžeto lėšas jų išlaikymui? Tokiais atvejais būtina dirbti abipusiškumo sąlygomis, kaip neseniai buvo padaryta su Lenkija ir Lietuva", — susitikime dėl užsienio atstovybių tinklo optimizavimo sakė Lukašenka.
Tokį tarptautinių santykių žingsnį galima vienareikšmiškai interpretuoti kaip karo išvakares. Ir tai nebe juokai su žaidimais smėlio dėžėje. Ar jaunas ir pakiliai nusiteikęs Lietuvos užsienio politikos lyderis tai supranta? Na, jei jis pats nesupranta, tada patyręs senelis turėtų pasakyti jam, kad juokeliai su Lukašenka yra blogi. Atėjo laikas sulėtinti apsukas. Dar geriau būtų Baltarusijos prokuratūros prašymu išduoti Tichanovskają Baltarusijos teisingumui. Didžiojoje politikoje nėra žodžio "išduoti" — yra žodis "numatyti".
O ten, žiūrėk, galbūt su Baltarusijos tranzitu pavyks išeiti iš aklavietės. Juk biudžeto pinigai nekvepia. O išmintingasis Lukašenka dar nėra galutinai užtrenkęs durų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
"Natūralu, kad pasaulis greitai keičiasi, turime tinkamai pritaikyti ir kompetentingai valdyti turimus išteklius visose srityse, įskaitant Užsienio reikalų ministerijos klausimus. Kartu su daugybe rizikų ir grėsmių atsiranda naujų galimybių. Konkurencinėje aplinkoje laimės tas, kas sugebės išmintingai ja pasinaudoti", — susitikime su diplomatais pabrėžė Lukašenka.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.