VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Balandžio 8-ąją, minint Holokausto ir didvyriškumo atminties dieną, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas, rašoma ministerijos pranešime.
Ministras pažymėjo, kad per Holokaustą buvo sunaikintas didžiulis Lietuvos kultūros ir tapatybės sluoksnis, tačiau svarbiausia yra kiekviena prarasta gyvybė, todėl atmintis turi būti puoselėjama ir perduodama ateities kartoms.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Panerių memoriale Holokausto ir didvyriškumo atminties dieną
© Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Ceremoniją organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje, joje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, valstybės institucijų atstovai, Izraelio, JAV ir Vokietijos ambasadoriai Lietuvoje, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Holokaustą išgyvenę bendruomenės nariai.
Ši diena pradėta minėti 1953 metais, siekiant supažindinti visuomenę su Holokausto istorija, kovoti su antisemitizmu ir užtikrinti, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų. Nacistinės Vokietijos režimas ir jo vietiniai kolaborantai Europoje nužudė 6 milijonus žydų bei 5 milijonus kitų tautybių žmonių, tarp jų — apie 200 tūkstančių Lietuvos žydų.
Šiais metais minimos 80-osios Holokausto pradžios Lietuvoje metinės.
Lietuvos Seimo narių vainikai Panerių memoriale.
Kaip priminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vien Paneriuose žuvo apie šimtą tūkstančių žmonių, kurių didžioji dauguma buvo žydai.
"Toks nešališkas suskaičiavimas, pasvėrimas, įvertinimas yra atminties politikos pagrindas. Nes veiksminga, į ateitį orientuota atminties politika apima ir mokslinių tyrimų, dokumentavimo bei švietimo skatinimą, ir pastangas įamžinti bei pagerbti, ir moralinę atsakomybę už išlikusias, vis dar veikiančias traumas", — sakė Seimo pirmininkė.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktoria Čmilytė-Nielsen.
"Turime ir kitą, ne mažiau svarbią pareigą — pamatyti žmones, turinčius sielą. Žmones, išsaugojusius žmogiškumą, nebijojusius rizikuoti mirties akivaizdoje. Tų žmonių istorijos yra sklidinos atjautos, pasišventimo ir dramatizmo. Jų darbai šiandien ne priešina, o sutelkia. Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 Lietuvos žmonių. Tikiu, jų buvo kur kas daugiau. Neabejotina, tos pastangos išsaugoti ir išgelbėti žmogiškumą nusipelno įamžinimo, kuris nuolat primintų užrašą Pasaulio teisuolių diplome — "Kas išgelbėjo vieną žmogų, tarsi būtų išgelbėjęs visą pasaulį", — teigė Lietuvos Seimo vadovė.
Holokausto dieną Knesetas nustatė 1951 metais. Pagal žydų kalendorių jis švenčiamas Nisano mėnesio 27 dieną. Pagal Grigaliaus kalendorių jis patenka tarp balandžio 7 ir gegužės 7 dienos. Ši diena skirta ne tik Holokausto aukoms, bet ir tiems žydams, kurie priešinosi. Šią dieną prisimenami koncentracijos stovyklų kaliniai, Vilniaus geto pogrindis, sukilimas Sobibore ir kiti žydų didvyriškumo karo metu pavyzdžiai.
Žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky Panerių kapinėse.
Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu vietinė žydų bendruomenė, kuri tuo metu buvo laikoma viena didžiausių Europoje, buvo praktiškai sunaikinta. Žuvo apie 220 tūkstančių žmonių. Su naciais bendradarbiavę lietuviai dalyvavo žydų tautos naikinime.
Nepaisant šio istorinio fakto, Lietuvos valdžia siekia perrašyti istoriją ir pagerbti nacių kolaborantus, vadindama juos "nacionaliniais didvyriais". Be to, Lietuvos politikai dažnai kaltina TSRS dėl "dvigubo genocido" ir "okupacijos".
Rusija ne kartą ragino Lietuvą siekti istorinio objektyvumo.