VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Pernai kas tryliktas Lietuvos gyventojas susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, skelbia Statistikos departamentas.
Didelio materialinio nepritekliaus lygis 2020 metais šalyje siekė 7,7 proc. ir, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 1,7 proc. punkto. Didelį materialinį nepriteklių pernai patyrė apie 215 tūkst. gyventojų.
Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 7,2 proc., kaime — 8,8 proc. Didžiuosiuose miestuose 5,4 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose — 10,2 proc.
Su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai — 25–49 metų amžiaus asmenys.
Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su dideliu materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2020 metais buvo 22,1 proc., o per metus jis padidėjo 4,4 proc. punkto.
Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 30,8 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 proc. punkto.
Daugiau kaip du penktadaliai gyventojų 2020 metais būtų negalėję apmokėti nenumatytų išlaidų (350 EUR) iš savo lėšų. Tokiose namų ūkiuose gyveno 41,8 proc. gyventojų. Dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną — 11,6 proc. gyventojų. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, gyveno 35,5 proc. asmenų.
Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2020 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,1 tūkst. namų ūkių.