VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. JAV siekia dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimus NATO, dėl jurių buvo suabejota buvusio prezidento Donaldo Trampo valdymo metu, taip pat parodyti Ukrainai, norinčiai prisijungti prie aljanso, kad Vašingtonas tai prisimena, sako tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdomasis direktorius, politinių mokslų kandidatas Stanislavas Byšokas.
"Bloomberg" anksčiau pranešė, kad JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas kitą savaitę grįš į Briuselį naujiems NATO susitikimams, kai nerimaujama dėl Rusijos. NATO atstovė spaudai Oana Lungesku (Oana Lungescu) sakė, kad aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas balandžio 14 dieną Briuselyje taip pat susitiks su Pentagono vadovu Loidu Ostinu (Lloyd Austin).
"Pagrindinis Baideno administracijos ir jos Europos NATO partnerių uždavinys yra dar kartą patvirtinti JAV įsipareigojimą aljansui, kuris buvo abejotinas Trampo valdymo metu, išvengiant tiesioginės karinės konfrontacijos su tokiomis šalimis kaip Rusija ir Kinija", — sakė ekspertas RIA Novosti.
Tuo tarpu, pasak Byšoko, "JAV demonstruos toms šalims, kurios ateityje norėtų tapti aljanso narėmis, tokioms kaip Ukraina, kad Vašingtonas vis dar jas prisimena ir yra pasirengęs tiekti ginklus, karo patarėjus ir prireikus teikia paramą tarptautiniu lygiu."
Analitikas pažymėjo, kad Donbaso konfliktą oficialioji Maskva ir oficialusis Kijevas, taip pat Briuselis ir Vašingtonas interpretuoja skirtingai.
"Rusijos požiūriu mes kalbame apie vidinę Ukrainos pilietinę konfrontaciją, kuri turėtų būti išspręsta tiesioginiu dialogu tarp Kijevo ir Donecko bei Luhansko. Kita vertus, Kijevo požiūriu, kaip ir NATO, šalies rytuose vyksta hibridinė agresija su Rusijos pusėmis prieš suverenią Ukrainą, kurią turi nutraukti bendros visų Vakarų šalių, visų pirma NATO narių, pastangos", — sakė Byšokas.
Ekspertas pažymėjo, kad "Kijevas akivaizdžiai svarsto Donbaso konflikto sprendimą ne įgyvendindamas Minsko susitarimus, o vykdydamas karinę operaciją, tokią, kokią neseniai atliko Azerbaidžanas Karabache".
"Šiomis aplinkybėmis Vašingtono pritarimas ar nepritarimas būtų rimtas argumentas Ukrainos vadovybei. Tuo tarpu Amerikos partneriai NATO Europoje, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, palaiko bandymą taikiai išspręsti konfrontaciją Donbase ir bijo Amerikos administracijos veiksmų, kuriuos Kijeve būtų galima interpretuoti kaip "žalią šviesą", — teigė Byšokas.
Jo nuomone, "tokių baimių priežastys yra ne tik humanitarinės, bet ir susijusios su Rusijos veikla, kuri, turint omenyje didelį nepriklausomomis pasiskelbusių Donbaso respublikų gyventojų, turinčių Rusijos pasus, procentą, gali pasirodyti atvirai kariškai eskalavimo regione atveju".
"Maskva gali paaiškinti savo elgesį savo piliečių apsauga. Europos lyderiai norėtų normalizuoti santykius su Rusija arba bent jau nepabloginti santykių", — apibendrino politologas.
Anksčiau Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos tariamus judėjimus ir paskelbė apie savo pasirengimą bendrauti. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas antradienį RIA Novosti sakė, kad praėjusią savaitę paaiškinimai Amerikai buvo pateikti. Jis taip pat teigė, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvas" Rusija nepalaikys dialogo, o Vašingtonas turės tenkintis jau gautais paaiškinimais.