Kovą šalies gyventojai grįžo į baldų, statybinių medžiagų ir elektronikos parduotuves

Kol kas oficialūs duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje antrą karantiną atlaikė geriau negu daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, kuriose buvo taikomi įvairūs ribojimai
Sputnik
VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris — tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašo SEB banko spaudos tarnyba.
Įsigyti naujos statybos būstą lietuviai renkasi dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai
Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.
Remiantis SEB banko duomenimis, atsiskaitymų vertė kortelėmis kovą buvo daugiau negu 10 proc. didesnė negu prieš metus.
Kovą, palyginti su vasariu ir sausiu, sparčiausiai padidėjo atsiskaitymų kortelėmis vertė statybinių medžiagų, buities įrangos, elektronikos prekių, baldų parduotuvėse  t. y. tuose prekybos sektoriuose, kuriuose yra daug didelio ploto ir atskirą įėjimą turinčių parduotuvių, negalėjusių atverti durų nuo vasario vidurio.
Taip pat kovo mėnesį, palyginti su ankstesniais mėnesiais, sparčiai augo gyventojų išlaidos mokant kortele medicinos ir odontologijos paslaugas teikiančiose įstaigose. Antro karantino metu tokios paslaugos nebuvo uždraustos, todėl sektoriaus nuotaikos yra visai kitokios negu pirmo karantino metu. Žmonės tik kiek mažiau lankėsi tokiose įstaigose gruodį ir sausį, tačiau, pagerėjus epidemiologinei padėčiai, sugrįžo į medicinos paslaugas teikiančias įmones. Tikėtina, kad balandį ir gegužę klientų išlaidos medicinos įstaigose bus dar didesnės.
Praėjusį mėnesį, pradėjus veikti didesniam skaičiui parduotuvių, tokiu augimo tempu, koks buvo sausį ar vasarį, jau nebeišsiskyrė parduotuvės, kuriose daugiausia prekiaujama maisto produktais. Palyginti su praėjusių metų kovu, rezultatas neįspūdingas, tačiau reikia prisiminti, kaip prieš metus pandemijos pradžioje gyventojai tuštino didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių lentynas atsargai pirkdami ir kruopas, ir tualetinį popierių. Per metus sumažėjo atsiskaitymų kortelėmis apyvarta ir vaistinėse, tačiau tai taip pat susiję su tuo, kad praėjusių metų kovą, prasidėjus pandemijai, gyventojai vaistinėse išleido daugiau negu įprastai.
Apklausa parodė, koks yra svarbiausias kriterijus renkantis elektros tiekėją
Kaip ir sausį bei vasarį, sudėtingiausiai kovą sekėsi tiems sektoriams, kurių nemažai prekybos vietų įkurta prekybos centruose. Nors atsiskaitymų kortelėmis drabužių parduotuvėse vertė šių metų kovą buvo panaši kaip ir prieš metus, tačiau ji dar buvo maždaug 60 proc. mažesnė negu laikotarpiu tarp pirmo ir antro karantino. Tą patį galima pasakyti ir apie knygynų ar kosmetikos parduotuvių apyvartą.
Beje, tam tikruose prekybos sektoriuose dėl pandemijos gerokai sumažėjo atsiskaitymų grynaisiais pinigais, o daugėjo atsiskaitymų kortele. SEB banko duomenimis, kovą atsiskaitymų kortele gėlių parduotuvėse vertė sumušė rekordą, tačiau vargu ar tai rodo, kad gyventojai rekordiškai daug išleido gėlėms. Tiesiog daugiau prekybininkų sudarė galimybes atsiskaityti pirkėjams mokėjimo kortelėmis.
Nors kovą daugiau parduotuvių galėjo priimti pirkėjus, tai nepadarė didesnės įtakos internetinei prekybai. Atsiskaitymų SEB banko išduotomis kortelėmis internetu vertė pasiekė dar vieną mėnesio rekordą ir buvo beveik 50 proc. didesnė negu praėjusių metų kovą. Be to, vidutinė dienos atsiskaitymų apyvarta kortelėmis už kurjerių suteiktas paslaugas kovą buvo tik 2 proc. mažesnė negu vasarį ir net 2,5 karto didesnė negu prieš metus.
Kol kas oficialūs duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje antrą karantiną atlaikė geriau negu daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, kuriose buvo taikomi įvairūs ribojimai. Mažmeninės prekybos apyvarta šalyje lyginamosiomis kainomis vasarį buvo tik 0,1 proc. mažesnė negu prieš metus. Latvijoje mažmeninės prekybos apyvarta vasarį buvo 8,5 proc., Vokietijoje 5,3 proc. mažesnė negu prieš metus. Tiesa, Lietuva nusileido Estijai ir Lenkijai, kuriose prekybos apyvartos augimas siekė atitinkamai 3,7 ir 4 proc., tačiau ten ir prekybos ribojimų vasarį beveik nebuvo.
Nors epidemiologinė padėtis ir negerėja, tačiau didėja tikimybė, kad balandžio viduryje bus leista atsidaryti visoms parduotuvėms, ir visų prekybininkų rezultatai bus dar geresni. Šių metų pradžioje dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vartojimo išlaidos, indėliai didėjo, todėl labai tikėtina, kad gyventojai bus linkę išlaidauti artimiausiais mėnesiais, ir tai darys teigiamą įtaką prekybos ir paslaugų sektoriams.