VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji dokumentai, kuriuos gavo Vokietijos televizijos kompanija "ARD" ir kuriuos šią savaitę paskelbė laikraštis "New York Times", išsamiai apibūdino, kaip JAV ir Vokietija pridengė aukšto rango nacį Franсą Jozefą Huberį (Franz Josef Huber) nuo baudžiamosios atsakomybės. Remiantis dokumentais, Amerika jį vadino "sąžiningu" ir "vertu pasitikėjimo".
Huberis ėjo generalo pareigas nacių SS specialiojoje tarnyboje, kuri atsakinga už daugelį karo nusikaltimų, ir buvo pagrindinis Holokausto vykdytojas. Jis taip pat vadovavo vienam didžiausių gestapo skyrių — slaptajai policijai, kuri vykdė nusikaltimus tiek okupuotose šalyse, tiek pačioje Vokietijoje. Huberio vadovaujami žmonės glaudžiai bendradarbiavo su Holokausto organizatoriumi Adolfu Eichmanu (Adolf Eichman), ir Huberis yra asmeniškai atsakingas už tūkstančių žydų deportavimą į mirties stovyklas.
Apie Huberį žinoma, kad po karo JAV ir Vokietijos specialiosios tarnybos jį gynė, ir jis įsidarbino Vokietijos žvalgybos žinyboje. Nauji dokumentai rodo, kad Huberis buvo vertinamas kaip potencialus agentų iš socialistinio bloko verbuotojas.
"Nors jokiu būdu nepamirštame apie flirto su gestapo generolu pavojų, mes taip pat manome, remdamiesi dabar turima informacija, kad Huberį galima panaudoti mūsų organizacijoje", — rašoma anksčiau slaptame 1953 metų JAV CŽV memorandume.
Huberis dirbo Vokietijos žvalgyboje BND beveik 10 metų, jam netgi buvo sukurta priedangos istorija, kad nebūtų atskleisti jo ryšiai su specialiosiomis tarnybomis. Tik 1964 metais specialiosios tarnybos vadovai padarė išvadą, kad Huberio negalima laikyti darbe, nes tai kenkia tarnybos patikimumui visuomenėje.
Karo metais Huberis vadovavo Vienos ir jos apylinkių gestapui. Jo vadovaujama politinė policija ieškojo disidentų ir žydų, kuriuos vėliau deportavo į Dachau koncentracijos stovyklą. Huberio darbo metu buvo nužudyta 70 tūkstančių Austrijos žydų, jų turtą pagrobė naciai. Huberis, apklaustas Niurnbergo tribunole, kur jis buvo ne kaltinamasis, o liudytojas, teigė, kad iki 1944 m. pabaigos nieko nežinojo apie masinį žydų naikinimą. Yra įrodymų, kad viskas buvo priešingai — visų pirma yra Huberio nuotrauka su SS vadovu Heinrichu Himleriu (Heinrich Himmler) vizito į Mauthauzeno koncentracijos stovyklą, kur žuvo 90 tūkst. žmonių, metu.
Huberį 1945 metais sulaikė JAV kariai ir dvejus metus jis buvo laikomas areštinėje. Jokie dokumentai apie jo apklausas iki šiol nebuvo paviešinti. Tačiau yra žinoma, kad 1947 m. JAV tyrėjas rekomendavo jį kaip "sąžiningą, atsižvelgiantį į faktus, nešališką karininką", kuris tariamai atliko tik policijos užduotis. Tuo pat metu buvo teigiama, kad Huberis "nebuvo nacių ideologijos šalininkas" ir yra "visiškai vertas pasitikėjimo ir patikimas". Huberis buvo paleistas 1948 metais. 1955 metų gruodį jis buvo priimtas dirbti vokiečių žvalgyboje. Jis buvo atleistas iš darbo tik 1964 metais dėl pasitikėjimo krizės. Huberis mirė 1975 metais ir iki gyvenimo pabaigos gavo pensiją iš Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės.