VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Tik vos daugiau nei trečdalis gyventojų ištikus nelaimei turėtų pajamų pragyventi vienerius metus, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Apklausa atskleidė, kad 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog ištikus didelei nelaimei, sunkiai susirgus, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo, jie turėtų pajamų šaltinių išgyventi bent vienerius metus.
Tuo tarpu 63 proc. gyventojų, ištikus didelei nelaimei, dažniausiai kreiptųsi į valstybę ar "Sodrą". Net 65 proc. respondentų mano, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ar jų šeima įvykus nelaimei.
Net 54 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad nelaimės atvejui naudotų savo asmenines lėšas, santaupas ar indėlius — dažniau tai buvo aukštąjį išsilavinimą, dideles pajamas turintys respondentai.
Mažas pajamas gaunantys apklaustieji, moterys dažniau prašytų šeimos narių pagalbos. Tokių buvo 31 proc.
Šiek tiek daugiau nei 50 proc. apklausos respondentų mano, kad gyvybės draudimas gali užtikrinanti finansinį saugumą nelaimės atveju ir yra tinkama priemonė kaupti lėšas ateičiai. Su tuo dažniau sutiko aukštąjį išsilavinimą, didesnes pajamas turintys gyventojai.
79 proc. apklaustųjų pritaria, kad valstybė turėtų mokestinėmis priemonėmis skatinti gyventojus rūpintis savo finansiniu saugumu ir ateitimi.
Kaip pažymi asociacija, gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje dar kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kur ši paslauga turi senas tradicijas ir stabilias veiklos sąlygas.
Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje buvo mažiausia net tarp artimiausių kaimynių — 2019 metais ji sudarė 0,6 proc. (Latvijoje 0,7 proc., Estijoje ir Lenkijoje — 0,9 proc.). Tuo tarpu Vokietijoje gyvybės draudimo skvarba buvo 2,0 proc., Norvegijoje 3,1 proc., Švedijoje 6,9 proc., Danijoje 7,9 proc., o Liuksemburge — net 34 proc.