VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Po Pentagono vadovo vizito vokiečiai sustabdė projektą "Nord Stream-2". RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova analizuoja, kokias nuolaidas pasirengusi padaryti Vokietija.
Reveransas prieš amerikiečius
Vokietija atsižvelgs į Jungtinių Valstijų nuomonę dėl "Nord Stream-2" dujotiekio statybos — visų pirma ji įves moratoriumą prieštaringai vertinamam projektui užbaigti. Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer apie tai pasakojo susitikusi su Pentagono vadovu Loyd'u Austin'u. Dieną prieš tai jis išskrido į Berlyną per pirmąjį didįjį turą po Europą. Taigi, JAV Gynybos departamento vadovas parodė, kad valdant Baidenui Vašingtonas nori pagerinti santykius su Vokietija. Tas pats pasirengimas buvo parodytas iš Berlyno pusės.
Iki šiol nutiesta 95 procentai dujotiekio arba 2 339 iš 2 460 kilometrų. Jei vis dėlto projektas bus baigtas, Vokietija tam tikromis sąlygomis pirks rusiškas dujas. "Tai priklausys nuo Maskvos elgesio", — sakė Kramp-Karrenbauer.
Austin'as teigė, jog JAV vyriausybė priešinasi, kad būtų baigta tiesti antroji dujotiekio atšaka Baltijos jūros dugnu. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad nesutarimai dėl projekto jokiu būdu neturės įtakos glaudžiam abiejų šalių bendradarbiavimui.
Tačiau Kramp-Karrenbauer ir jos kolega amerikietis domėjosi ne tik "Nord Stream-2". Buvęs prezidentas Donaldas Trampas ketino iš Vokietijos patraukti nuo 9,5 tūkst. iki 12 tūkst. amerikiečių karių, kaltindamas Vokietiją dėl "daugiamilijoninės skolos" NATO ir JAV. Naujoji administracija, priešingai, didina karinį kontingentą. Tiesa, tik 500 žmonių. Tačiau vėliau JAV ir Vokietijos gynybos institucijų vadovai grįžo aptarti prieštaringai vertinamą dujų projektą.
"Nord Stream-2" yra viena pagrindinių kliūčių santykiuose tarp Vašingtono ir Berlyno. Taip buvo Trampo prezidentavimo metu ir tęsiasi vadovaujant Džo Baidenui. JAV baiminasi, kad "Nord Stream-2" atkirs juos nuo pelningų Europos energijos rinkų, o tai savo ruožtu priklausys nuo Rusijos dujų.
"Nord Stream-2" eina per išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius Vokietijos, Danijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos vandenis. Kopenhaga ilgai priešinosi statyboms, bet galiausiai sutiko. Vokietijos valdžia remia projektą, ragindama jį laikyti "grynai ekonominiu". Nors ne visi šalies gyventojai taip mano.
Žalieji ir ekologai juos aktyviai kritikuoja. Neseniai aplinkosaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Hamburgo teisme užginčijo Federalinio jūrų navigacijos ir hidrografijos biuro išduotą leidimą tęsti darbus.
Be JAV, dujotiekiui priešinasi Ukraina ir Lenkija. Šioms šalims naudingas Rusijos dujų tranzitas per jų teritoriją. Juos palaiko Čekija, Latvija, Estija, Lietuva, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Kroatija — jos bijo, kad "Nord Stream-2" padidins Maskvos įtaką Europos energijos rinkai.
Trampas kirto beatodairiškai
Donaldas Trampas sankcijomis aktyviai priešinosi dujotiekio klojimui. Aplinkiniai tikėjo, kad apribojimai "sutrigdys dalį projekto". Nuo 2017 metų jis nuolat priėmė vis daugiau naujų priemonių paketų — jie smogė daugiausia užsienio įmonėms, dalyvaujančioms tiesiant "Nord Stream-2".
Pirmiausia jie priėmė įstatymą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai ir įspėjantį Amerikos ir užsienio kompanijas dėl bendradarbiavimo su Rusijos įmonėmis ir agentūromis "iš gynybos ir žvalgybos sektorių". Po dvejų metų prezidentas Trampas pasirašė karinės gynybos biudžetą, kuriame taip pat buvo aptarti būdai, kaip nutraukti projekto įgyvendinimą. Ir netrukus šveicarų kompanija "Allseas" visus vamzdžius klojančius laivus atsiėmė iš Baltijos jūros statybų zonos.
Europiečiams šis spaudimas nepatiko, tačiau jie negalėjo atsispirti.
Atėjęs į Baltuosius rūmus, Baidenas susidūrė su dilema: viena vertus, abi pusės priešinasi "Nord Stream", o sankcijų sušvelninimas bus laikomas nuolaida Maskvai, kita vertus, naujasis Amerikos lyderis turi taisyti santykius su Europos Sąjunga, ypač su Vokietija, kuri palaiko projektą.
Atėjęs į Baltuosius rūmus, Baidenas susidūrė su dilema: viena vertus, abi pusės priešinasi "Nord Stream", o sankcijų sušvelninimas bus laikomas nuolaida Maskvai, kita vertus, naujasis Amerikos lyderis turi taisyti santykius su Europos Sąjunga, ypač su Vokietija, kuri palaiko projektą.
Tačiau jau vasario pabaigoje laivas "Fortūna", susijęs su dujotiekio tiesimu, ir jo savininkas "KBT-Rus" buvo įtraukti į naują JAV sankcijų sąrašą, nors prieš juos jau buvo imtasi kitų priemonių.
Iki 2021 metų vasario 18 Europos firmų pasitraukė iš projekto dėl Vašingtono grasinimų. Kovo mėnesį JAV valdžia dar kartą perspėjo projekto "Nord Stream-2" dalyvius, kad tęs naujų sankcijų taikymą.
Berlynas ilgą laiką kritikavo Vašingtono veiksmus ir daugelis vis dar yra įsitikinę, kad projektas vis tiek bus baigtas.
"Nepriklausomai nuo situacijos Amerikoje, visus ten vienija didžiulis nenoras, kad santykiai tarp Rusijos ir Vokietijos tobulėtų, taptų konstruktyvūs ir dalykiški. "Nord Stream-2" bus baigtas įgyvendinti, nepaisant to, kaip elgsis naujoji administracija", — sako Bundestago deputatas Waldemar'as Herdt'as.
Kremlius pripažino, kad Amerikos apribojimai apsunkino darbą. 2021 metų sausio mėnesio memorandume "Gazprom" neatmetė projekto sustabdymo ar visiško atšaukimo, jei "politinė padėtis labai pasikeis". "Nord Stream-2" yra pažangus dalykas apskritai Europos ir ypač Vokietijos ekonomikai", — ne kartą priminė Vladimiras Putinas. Be to, paleisdama naujus dujotiekius, Maskva yra pasirengusi išsaugoti Ukrainos tranzitą.
Rusija yra įsitikinusi, kad amerikiečiai tiesiog išstumia konkurentus ir mainais siūlo savo suskystintas dujas.
Užbaigs ar ne?
Ekspertai mano, kad greičiausiai dujotiekis vis tiek bus baigtas, tačiau nebus paleistas visu pajėgumu. "Yra apribojimų dėl naujųjų ES taisyklių, pagal kurias vienas dujų tiekėjas transporto infrastruktūra gali naudotis tik 50 procentų", — paaiškino Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos (RIAC) generalinis direktorius.
Pasak jo, yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, dujotiekio uždarymas arba JAV kompensacija Vokietijai. Vašingtonas gali investuoti į Amerikos suskystintų dujų priėmimo terminalų statybą. Nors dar nėra aišku, kaip tai vyks valdant Baidenui, kuris priešinasi skalūnų dujų gavybai.
"Yra tikimybė, kad amerikiečiai paprasčiausiai vilkina laiką. Merkel išeina, ji savo nuomonės nepakeis. Rinkimai vyks rudenį Vokietijoje. Jei valdžią perims nauja koalicija, o kitas kancleris bus iš žaliųjų, tada jis gali turėti visiškai kitokį požiūrį į "Nord Stream-2". Tada projektas savaime mirs", — teigia politologas.
Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro pagrindinis tyrėjas Aleksandras Kamkinas mano: matyt, Pentagono vadovas, lankydamasis Berlyne, pareikalavo, kad Vokietijos valdžia pradėtų pirkti SGD iš Vašingtono.
"Vokietija turės teisę baigti statybas mainais į dalinį tiekimo diversifikavimą. Tačiau politinis spaudimas dujotiekiui nemažės", — sakė jis interviu RIA Novosti.
Vokietijos gynybos ministro pareiškimas neturėtų būti laikomas galutine Vokietijos valdžios pozicija. Kramp-Karrenbauer žinoma dėl griežtų pareiškimų apie Maskvą. Dabar JAV ir Vokietija siekia rasti kompromisą ir pagerinti santykius. Kaip tai padaryti, dar neaišku. Siūlymas įvesti "Nord Stream-2" statybos užbaigimo moratoriumą tik atidės problemos sprendimą.