VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Aukštą ir labai aukštą pervargimo lygį patiria 37 proc. darbuotojų, rodo praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje "Žmogaus studijų centro" atlikti Lietuvos organizacijų tyrimai.
Įdomu tai, kad pervargimo lygis labai stipriai skiriasi tarp organizacijų, kai kuriais atvejais pasiekdamas net 81 proc. lygį. Be abejonės, pervargimas itin neigiamai veikia ne tik produktyvumą, bet ir darbuotojų psichinę bei fizinę sveikatą.
Bendravimo trūkumą darbuotojai vertina 3,8 balais iš 5 galimų. Todėl teisingai elgiasi tos įmonės, kurios praktiškai kasdien rengia trumpus vaizdo susitikimus su visiems privalomu vaizdo įjungimu ir nors trumpai suteikia progą pakalbėti kiekvienam. Pasiteisina ir sprendimas, kai organizacijos užsako darbuotojams psichologines konsultacijas.
Pasak draudimo bendrovės "Gjensidige" generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus organizacijos turėtų atkreipti dėmesį ne tik į veiklos rodiklius, bet ir į darbuotojų savijautos faktorius.
"Stresą, nerimą ar liūdesį jaučiantys darbuotojai tikrai nepasieks gerų rezultatų. Būtent todėl matuojame ir psichologinį organizacijos klimatą — žmonių savijautos rodiklius. Jie panašūs į bendrąsias Lietuvos tendencijas, o kai kuriais aspektais mūsų organizacijos klimatas atrodo geriau — žmonės patiria daugiau malonumo ir mažiau nerimo bei pykčio", — pasakoja "Gjensidige" vadovas.
Jis verslo vadovams rekomenduoja sukurti kuo daugiau galimybių darbuotojams inicijuoti bendras veiklas ir jas paremti.
Pasak Jundulo, daugiau atliepdamas žmonių poreikius, verslas pelno ilgalaikį savo darbuotojų pasitikėjimą ir didesnę ramybę, kuri leidžia kūrybiškiau ir išradingiau spręsti verslo klausimus, bei užtikrinti efektyvesnę įmonės veiklą.
Taip pat atlikti organizacijų tyrimai fiksuoja ir mažesnį darbuotojų produktyvumą karantino metu. Konsultuojant darbuotojus dažniausiai ryškėja nemokėjimas, neturėjimas įgūdžių nuolat ir visiškai savarankiškai organizuoti darbą, kai aplinkui daug trikdžių, malonumų, progų atitrūkti nuo darbo rutinos. Taip pat nemokėjimas išlaikyti asmenines ribas su šeimos nariais, ypač vaikais.