"Mano suskambo telefonas. "Kas kalba? — Dramblys". Ši eilutė galėjo atsirasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo galvoje, kai jis buvo informuotas apie Estijos užsienio reikalų ministrės Evos-Marijos Liimets skambutį.
Tokia fantazija turi teisę egzistuoti, nes bendravimas tarp dviejų užsienio reikalų žinybų vadovų praktiškai sumažėjo iki nulio. Pakanka pasakyti, kad paskutinį kartą Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitiko 2015 metais. Ir čia staiga skambutis ir net Estijos iniciatyva, kaipgi neprisiminti eilutės iš Čiukovskio eilėraščio, rašo Sputnik radijo autorius Nikolajus Nikolajevas.
Skaitant pranešimus spaudai, galima pastebėti, kad išėjo pokalbis, kurį kiekviena pusė suprato savaip. Rusija kaip pagrindines temas išskyrė klausimų, susijusių su masinio "pilietybės neturėjimo" konservavimu, rusakalbių gyventojų diskriminacija, rusų kalbos išstūmimu iš informacinės ir edukacinės erdvės, sistemingu rusakalbių žiniasklaidos priemonių naikinimu ir tautiečių judėjimo aktyvistų persekiojimu.
Estija apsimetė, kad šios temos net nebuvo paliestos, tačiau buvo kalbama beveik vien apie daug kentėjusius pasienio susitarimus, kurie jau kelis dešimtmečius yra tarsi pakibę. Beje, Rusija apie jų ratifikavimą jau seniai ir visiškai aiškiai pareiškė, kad jis vyks dviem sąlygomis. Pirma — jei Talinas atsisakys teritorinių pretenzijų Rusijai, antra — bus formuojama normali, nekonfliktiška dvišalių santykių atmosfera. Ir su pirmu, ir su antru sekasi ne per geriausiai, todėl Estijos politikai turėtų pagalvoti apie savo elgesį ir tik tada prašyti paskatinimo pageidaujamo jiems susitarimo pavidalu.
Be to, Rusija turi ryškų pavyzdį, kaip greitai žmonės Estijoje pamiršta apie respublikai padarytą gėrį. Pavyzdžiui, po Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizito į Maskvą šalies ketinimas gauti nenuolatinės narės vietą JT Saugumo Taryboje gavo palaikymą. Ką Rusija gavo mainais? Dar vieną antirusiškų akcijų organizatorę šioje aukštoje tarptautinėje aikštelėje.
Pažymėtina, kad temų, kurių sprendimu yra suinteresuoti tiek estai, tiek rusai, ratas yra gana platus. Tačiau, ir tai dar kartą patvirtino dviejų šalių užsienio reikalų ministrų pokalbis, siekiant išjudinti reikalą iš mirties taško, būtinas nusiteikimas ieškoti kompromisų ir noras puoselėti gerus kaimyninius santykius.
Beje, pokalbio pabaigoje ponia Liimets ministrui Lavrovui pasakojo apie savo šalies norą tapti stebėtoja Arkties taryboje, "kad skatintų abiejų šalių bendradarbiavimą mokslo srityje ir padėtų tvariam Arkties vystymuisi" ir tikriausiai paprašė pagalbos šiam klausimui spręsti.
Įdomu būtų sužinoti, ką Sergejus Lavrovas pasakė apie tai, taip sakant, ne spaudai, kai padėjo ragelį.