Po neseniai įvykusio telefoninio pokalbio tarp Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, kurie aptarė Ukrainą nedalyvaujant jos atstovui, ši akimirka yra labai svarbi Kijevui, ir, be abejo, kompensuos kai kurias patirtas psichologines traumas.
Apskritai padėtis yra itin glostanti Ukrainos valdžios ambicijas. Po kelerių metų pasaulinės politinės darbotvarkės periferijoje jų šalis vėl atsidūrė didžiųjų valstybių dėmesio centre ir pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.
Tiesa, Kijevas, žinoma, nepasimokė iš praeities istorijos — susidomėjimo juo didėjimo ir kritimo 2010-ųjų viduryje, tačiau tai vargu ar gali ką nors nustebinti. Šį kartą, kai tik Vakarai sutelkė dėmesį į situaciją Donbase, Ukraina vėl pradėjo energingai reikalauti ją paremti ne bendrais žodžiais, o konkrečiais darbais ir apskritai — priimti ją į ES ir NATO.
Derybų išvakarėse tai pasakė ir Vladimiras Zelenskis, kurio teigimu, Ukraina "seniai užsitarnavo" teisę išeiti iš "laukiamojo". O Ukrainos ambasadorius Berlyne išreiškė mintį grąžinti branduolinius ginklus į savo šalį.
Vakarai vos spėjo atremti vis naują Kijevo geopolitinių fantazijų seriją. Prieš pat Ukrainos prezidento vizitą Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija darė tą patį, dar kartą paaiškindama, kad geri santykiai ir netgi parama Ukrainai "dabartinėje sudėtingoje situacijoje su Rusija <...> nereiškia stojimo į Europos Sąjungą".
Tarp nedaugelio, kuriems aiškiai patinka tai, kas vyksta, galima išskirti Turkijos prezidentą. Erdoganas neseniai atvirai "trolino" NATO, pasisakydamas už Ukrainos prisijungimą — akivaizdu, kad tai neįmanoma ir kategoriškai nepriimtina absoliučiai daugumai jos narių — ir į Šiaurės Atlanto aljansą.
Tiesa, Turkijos lyderis, palaikęs Kijevą stojimo į NATO klausimu, suklaidino jį kitame. Vakar tapo žinoma, kad Ursula von der Leyen atmetė Zelenskio kvietimą dalyvauti pirmajame vadinamosios "Krymo platformos" aukščiausiojo lygio susitikime — šiurkščiai pažeidžiant protokolą ir pasitelkiant itin neįtikinamą pasiteisinimą. Pikti liežuviai tvirtina, kad šis sprendimas buvo tęsinys neseniai įvykusio skandalo, dėl kurio Europos Komisijos vadovė yra kupina nemalonių jausmų tiek pačiam Erdoganui, tiek Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui. Ir jie abu jau išreiškė karščiausią paramą Ukrainos valdžios iniciatyvai.
Apskritai Ukraina tiek savo veiksmais, tiek savo egzistavimu sugeba aukštą Vakarų politiką paversti linksmu balaganu.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.
Tačiau europiečiams nepavyko paversti Kijevo paklusniu instrumentu, kuris drausmingai užima numatytą vietą ir daro tiksliai tai, kas liepiama. Iš esmės Ukrainos valdžia nenori suprasti jokių subtilių užuominų ar teiginių ant kaktos ir, esant menkiausiai progai, stengiasi patogiai įsitaisyti "su kiaulės snukiu" tarp Vakarų pasaulio lyderių.
Viskas, ko reikia Paryžiui ir Berlynui, yra aiškiai ir simboliškai paskelbti savo nepritarimą Maskvai, darant dar vieną žingsnį užsienio politikos žaidimo arenoje. Tačiau tuo pačiu metu Makronas ir Merkel turės ištverti juokingus Vladimiro Zelenskio užmojus ir geopolitines svajones. Be to, pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad verta paduoti Kijevui pirštą, ir jis greitai atkąs ranką — tarp jų ir globėjų.
Bet jei Europa yra pasirengusi pilstyti iš tuščio į kiaurą, bendraudama su Ukrainos prezidentu, o po to dar kelias savaites atsakinėti į fantastiškus Kijevo pareiškimus derybų pagrindu, tai Maskva tikrai neturi prasmės į tai kištis. Nes kad ir kokie pasipiktinę būtų pietvakarių kaimynai, Ukrainos likimas sprendžiamas jai nedalyvaujant. Bet čia negalima apsieiti be Rusijos.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.