VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Registruotas nedarbas sumažėjo nuo 16,4 proc. iki 15,1 proc., darbo neturinčių asmenų — nuo 282 tūkst. iki 259,8 tūkst., rašo Užimtumo tarnyba.
Per metus daugiausiai (79,3 tūkst.) registruota darbo neturinčių asmenų, kurie iki 2020 metų kovo 1 dienos buvo aktyvūs darbo rinkoje. Iš jų — 66,9 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,8 tūkst. — pagal terminuotas, 6,6 tūkst. dirbo savarankiškai, 5 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Neaktyvių darbo rinkoje asmenų buvo 46,2 tūkst., iš jų niekur nedirbo — 7,3 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau — 38,9 tūkst.
"Nuo pandemijos pradžios augęs registruotas nedarbas, nuosekliai mažėja, o darbo paklausa auga. Tačiau nerimą keliantis faktorius klientų struktūroje — augantis ilgalaikių bedarbių skaičius. Kovą tokių asmenų vėl padaugėjo 7,1 tūkst." — sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Dabar susirasti darbą tampa sudėtingiau ir trunka ilgiau nei ankstesniais ekonomikos augimo, įmonių plėtros metais.
"Tai ir struktūrinio nedarbo, veiklos ribojimų karantino metu ir darbingo amžiaus gyventojų žemos kvalifikacijos pasekmė. Nekvalifikuotų asmenų skaičius per metus išaugo dvigubai — balandžio 1 d. buvo 96,4 tūkst. arba 37 proc. visų klientų", — paaiškino Zemblytė.
Ilgalaikiai bedarbiai tarp Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų kovą sudarė 37,5 proc. Iš viso nedirbančiųjų ilgiau nei metus — 97,3 tūkst. Šiemet jų yra beveik 68 tūkst. daugiau nei pernai balandžio 1 dieną.
Klientų struktūroje šį kovą labiausiai — 5,9 tūkst. sumažėjo jaunimo iki 29 metų. Neaktyvių darbo rinkoje jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, Užimtumo tarnyboje balandžio 1 dieną buvo registruota 59,3 tūkst., kai vasario pradžioje — 69,5 tūkst. Jaunų moterų daugiau darbo ieško (30,8 tūkst.) nei vyrų (28,5 tūkst.). Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune — 17,7 proc., Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje — po 16,3 proc., mažiausiai — Pakruojyje — 5,6 proc., Skuode — 6,4 proc. ir Varėnoje — 6,8 proc.