VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvertino Vyriausybės ekonomikos atkūrimo planą. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pirmadienį valstybės vadovas susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Jie aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — pareiškė prezidentas.
Nausėda pažymėjo, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.
Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai — į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.
Pasak prezidento, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.
Susitikime Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.
Balandžio pabaigoje Lietuva turi pateikti Europos Komisijai ekonomikos atkūrimo planą. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad dokumentą reikia parengti profesionaliai, orientuotis į struktūrines reformas ir maksimaliai derinti su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vyriausybės planą pavadino "pasityčiojimu". Jo nuomone, šalies valdžia bando "imituoti konsultacijas" su visuomene, nes nori nuslėpti plano neskaidrumą. Taip pat politikas baiminasi, kad Vyriausybė "gali apsijuokti Europos Sąjungoje".
Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.