VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Pandemija pakeitė ne tik visuomenės bendravimo, bet ir vairavimo įpročius, rašo draudimo bendrovės Gjensidige spaudos tarnyba.
Tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų karantino laikotarpiu mažiau naudojasi automobiliu. Kaimyninėse valstybėse tendencijos priešingos — 57 proc. Estijos ir 48 proc. Latvijoje žmonės transporto priemonę vairuoja tiek, kiek ir prieš pandemiją.
Dvigubai daugiau lietuvių, palyginti su Latvijos ir Estijos gyventojais, karantino laikotarpiu sumažino naudojimąsi automobiliu. Kitose Baltijos šalyse tik penktadalis gyventojų rečiau sėda prie transporto priemonės vairo, Lietuvoje mažiau važinėja keturi iš dešimties vairuotojų.
"Skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai keliones automobiliu sumažino labiausiai. Tikėtina, kad prie šio rezultato prisidėjo ir mūsų šalyje taikyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Daugelis žmonių Lietuvoje visiškai pakeitė kasdienę rutiną — nevyksta į darbovietes, neveža vaikų į mokyklas bei būrelius, nelanko visai arba gerokai rečiau vyksta pas artimuosius", — sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak Katilienės, didžioji dalis visuomenės net ir darbo metu sumažino arba visiškai atsisakė judėjimo automobiliu. "Važiavimą į susitikimus ir pokalbius pakeitė vaizdo skambučiais, tiesiogines profesines funkcijas — nuotolinės", — sakė draudikė.
Tyrimas parodė, kad tik trečdalis Lietuvos žmonių automobiliu naudojosi tiek pat, kiek ir anksčiau. Latvijoje šis skaičius siekia 48 proc., Estijoje — 57 proc.
Tyrimo skaičiai rodo, kad daugiau nei dešimtadalis Latvijos, 9 proc. Estijos ir 7 proc. Lietuvos žmonių automobiliais važinėja dažniau nei prieš pandemiją.