Iš viso Baltieji rūmai tikisi nacionaliniam saugumui per metus išleisti 753 mlrd. dolerių, iš jų 715 gaus Pentagonas. Apie tai, kur bus nukreiptos šios lėšos — RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.
Sutramdyti Kiniją
Nors biudžeto projektas vis dar yra preliminarus, galima daryti išvadą, kad Baidenas apskritai tęsia Donaldo Trampo liniją, susijusią su ginkluotųjų pajėgų stiprinimu.
Pagrindinis JAV geopolitinis priešininkas, pagal prašymo tekstą, yra Kinija. Dokumente pažymima būtinybė stiprinti Amerikos karinį buvimą prie Kinijos sienų. Kovo mėnesį Indijos ir Ramiojo vandenyno ginkluotųjų pajėgų vadovybės (INDOPACOM) vadovas admirolas Filipas Deividsonas (Philip Davidson) pranešė, kad tam reikės mažiausiai 27 mlrd. dolerių. Regione būtina dislokuoti oro gynybos sistemas, žvalgybos centrus, įrengti raketas, radarus ir organizuoti pratybas su sąjungininkais.
Akivaizdu, kad biudžeto lėšos bus naudojamos tolesniam Ramiojo vandenyno vakarinės dalies militarizavimui. Pentagonas ne kartą išreiškė ketinimą dislokuoti tolimojo nuotolio raketas vadinamojoje pirmojoje salų grandinėje, apimančioje Filipinus, Korėją ir Japoniją. Arčiausiai Kinijos sienų esanti JAV karinė bazė yra Guame, už dviejų tūkstančių kilometrų — tai per toli.
Tačiau, anot Gynybos departamento atstovų, Amerikos sąjungininkai šiame regione dar nėra linkę išskleisti pas save užsienio smogiamųjų kompleksų. JAV pripažįsta, kad be draugiškų valstybių pagalbos nebus įmanoma veiksmingai sulaikyti Kiniją.
"Nėra jokių abejonių, kad turime sustiprinti savo karinį buvimą Ramiojo vandenyno regione, — pabrėžia JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas (Lloyd Austin). — Kinija yra pagrindinis iššūkis, nes ji siekia pakeisti pasaulio tvarką. Pekinas veikia vis ryžtingiau ir deda daug pastangų, kad apribotų mums prieigą prie savo sienų. Šiuo metu atliekame to, ką turime Ramiajame vandenyne, reviziją. Vertiname karių skaičių, jų ginklus, galimybes, logistiką, infrastruktūrą, santykius su sąjungininkais. Tada bus priimti visi būtini sprendimai dėl karinės statybos regione".
Laivyno plėtra
Biudžete pirmenybė bus teikiama karinėms jūrų pajėgoms ir visų pirma — laivų statybai. Finansavimą gaus perspektyvių strateginių ir daugiafunkcių povandeninių laivų, taip pat bepiločių jūrų platformų, kurias Amerikos laivynas ketina masiškai naudoti, programoms. Pasak oficialaus Pentagono atstovo spaudai Džono Kerbio (John Kirby), gynybos sekretorius ypač kontroliuoja laivų statybos pramonę. Subalansuotas ir galingas laivynas — jėgos projektavimo pagrindas tiek šiandien, tiek ateityje.
Karinių jūrų pajėgų vadovybė yra pasirengusi palaipsniui atsisakyti "Ticonderoga" klasės raketinių kreiserių. Amerikos laivynas turi 22 tokius laivus, jiems jau yra 35 metai — ribinis amžius. Jų neketinama modernizuoti. Pakaitalas — Flight III serijos "Arleigh Burke" klasės eskadriniai minininkai. Pagrindinis trečiosios serijos laivas — "Jack Luke" — bus pradėtas eksploatuoti 2023 metais.
Ekspertai pažymi, kad šiuolaikiniai eskadriniai minininkai pagal kovinius pajėgumus visai atitinka XX a. 9 ir 10 dešimtmečio kreiserius. Taip, "Arleigh Burke" pagal raketų salvių galią nusileidžia "Ticonderogams", tačiau jų priežiūra apsieina daug pigiau. Be to, trečiosios serijos eskadriniuose minininkuose bus pakankamai vietos, kad tilptų Karinių oro pajėgų ir oro gynybos vadovybės postai, kurių funkciją dabar atlieka kreiseriai.
Anksčiau karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad "Ticonderogo" modernizavimo potencialas praktiškai yra išnaudotas, o jų likimas ginkluotuose ateities konfliktuose — būti "plaukiojančiais arsenalais", kurie gauna taikinius raketoms iš kitų, modernesnių platformų.
Nauji požiūriai
Daug lėšų bus skirta viršgarsiniams kompleksams, tolimojo nuotolio sparnuotosioms raketoms, belaidėms greitojo valdymo sistemoms, skaitmeniniam mūšio laukui, tolimojo nuotolio artilerijai ir reaktyvinei salvių ugnies sistemai, individualiai karinio personalo ekipuotei ir nepilotuojamoms orlaiviams. Pentagonas ypatingą dėmesį skiria viršgarsinių technologijų vystymuisi. Jis pripažįsta, kad JAV šioje srityje rimtai atsiliko nuo Rusijos ir Kinijos.
Amerikiečiai kuria kelias viršgarsines raketas: "Operational Fires" sausumos pajėgoms, "Long Range Hypersonic Weapon" karinėms jūrų pajėgoms, "Hypersonic Air-breathing Weapon Concept" ir "Air-Launched Rapid Response Weapon" karinėms oro pajėgoms. Pastarąją planuota pradėti naudoti masinėje gamyboje kitais metais, tačiau neseniai įvykę nesėkmingi bandymai gali priversti atidėti datą. Kol kas Vašingtonas neturi nė vienos serijinės viršgarsinės raketos.
Biudžete numatyta daug lėšų daugiadomenėms operacijoms (angl. "Multi-Domain Operations") ir skaitmeniniam mūšio laukui. Visų pirma, amerikiečiai planuoja sukurti greitą keitimąsi informacija tarp visų ginkluotųjų pajėgų rūšių. Žvalgybos būrys priešo užnugaryje galės realiuoju laiku gauti duomenis apie vietovę iš palydovo, aptikti taikinį, savarankiškai ir be tarpininkų perduoti koordinates povandeniniam laivui su sparnuotosiomis raketomis, lėktuvnešiui ar orlaiviui.
Naujoji koncepcija įgyvendinama remiantis esama, kuri numato bendrus kariuomenės, aviacijos ir laivyno veiksmus. Tačiau šią triadą papildys operacijos kosmose ir virtualioje erdvėje. Anksčiau šios dvi aplinkos nebuvo laikomos mūšio lauku.
Aktyviai investuodami į pažangias technologijas ir kovos koncepcijas, amerikiečiai nepamiršta, kad pagrindinis saugumo garantas yra branduolinis skydas. Todėl bus pratęstas tarpžemyninių balistinių raketų "Ground Based Strategic Deterrent" (GBSD) programos finansavimas, šios raketos turi pakeisti šaltojo karo veteranus "Minuteman III".
Praėjusiais metais koncernas "Northrop Grumman" tam gavo daugiau nei 13 mlrd. dolerių. Akivaizdu, kad perspektyvios tarpžemyninės balistinės raketos yra Vašingtono atsakas į naujus Rusijos strateginius ginklus. Čia JAV taip pat tik besivejančių tarpe.