VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. "Sodros" direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis pareiškė, kad sanatorijai "Belorus" Druskininkuose inicijuoti bankroto procedūrą neplauojama. Apie tai jis pranešė Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Užsienio reikalų komitetų bendrame posėdyje pirmadienį.
"Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylą neturime <...> Nė viename dokumente to nebuvo pasakyta", — sakė jis.
Tuo tarpu "Belorus" darbuotojų advokatas Justas Čobotas pareiškė, kad sanatorija gavo raštą dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Areštuotas sanatorijos turtas. Jis pridūrė, kad sanatorija, neturėdama finansavimo iš Baltarusijos biudžeto, negali veikti ir atsiskaityti su darbuotojais, šilumos tiekėjais, kitų komunalinių paslaugų teikėjais.
Pasak Čoboto, iš sanatorijos prašoma papildomų duomenų, koks sanatorijos turtas, iš ko daroma prielaida, kad "Sodra" ketina inicijuoti bankroto bylą.
Tuo tarpu sanatorijos sąskaitą įšaldęs "Swedbank" yra nurodęs, kad neleis disponuoti į ją įplaukusiomis Baltarusijos biudžeto lėšomis.
Čobotas taip pat nurodė, kad sanatorija už šių metų sausį ir vasarį jau yra darbuotojams išmokėjusi 137 tūkst. eurų, pervesta beveik 80 tūkst. eurų mokesčių. Tačiau liko nesumokėta 162 tūkst. eurų atlyginimų, 96 tūkst. eurų įmokų "Sodrai" bei kitų mokesčių.
Derybos dėl nuosavybės perdavimo
Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo leisti Vyriausybei pradėti derybas su Minsku dėl sanatorijos perdavimo Lietuvai. Tokį sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu.
Komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio nuomone, Lietuva "geriau pasirūpins savo žmonėmis".
Kaip pažymėjo buvęs žemės ūkio ministras, "valstietis" Giedrius Surplys, toks sprendimas "įstatys į nepatogius bėgius", nes viena vertus Lietuva smerkia Baltarusijos režimą, o kita vertus — pradeda derybas su juo dėl turto perėmimo. Jis pasiūlė apsvarstyti, ką Lietuva toliau darytų su didžiuliu pastatu ir keliais šimtais žmonių.
Pernelyg griežtos sankcijos ir neadekvati parama
Sanatorijos "Belorus" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Čėsna pažymėjo, kad URM taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos.
"Europos Komisijos rašte sakoma, kad niekas kitas, o tik Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už sankcijų pritaikymą, išimčių pritaikymą ar nepritaikymą Lietuvoje. Tad mes nesuprantame, kodėl URM, matydama, kaip 350 Lietuvos piliečių ir kelios dešimtys gyventojų, kurie neturi Lietuvos pilietybės, bet visą gyvenimą mokėjo mokesčius Lietuvai, negali pritaikyti konkrečios išimties mūsų sanatorijai?" — klausė jis.
Dar vienas sanatorijos "Belorus" darbuotojų advokatas Andrius Krištapavičius pridūrė, kad Vyriausybės iki šiol priimti sprendimai siekiant padėti "Belorus" darbuotojams buvo pernelyg neadekvatūs. Jis pažymėjo, viskas, kas buvo padaryta iš valstybės, tai priimti įstatymų pakeitimai, kurie numatė, kad sanatoriją paliekantys darbuotojai pretenduoja į tam tikras socialines garantijas. Tačiau darbuotojai nori, kad jiems būtų užtikrinta jų konstitucinė teisė pasirinkti darbą ir dirbti jį ten, kur jie nori.
Savo ruožtu Čobotas akcentavo, kad nesutampant komunikacijai tarp "Swedbank" ir URM, "Belorus" darbuotojams vis dar sumokėtas atlygis.
"Situacija yra sudėtinga todėl, kad iš "Swedbank" dar vasario 23 d. gavome raštą, kad pinigai, pervesti iš Baltarusijos, nebus įskaityti į sanatorijos sąskaitą. Po tokio rašto buvo kreiptasi į URM ir ji balandžio 13 d. atsakė, kad lėšų pervedimas į sanatorijos banko sąskaitą Lietuvoje yra leidžiamas, jei tos lėšos bus naudojamos išimtinai atsiskaitymui su darbuotojais ir kitiems atsiskaitymams, kuriems pritars URM. Visgi balandžio 21 dieną buvo dar kartą gautas "Swedbank" raštas, kad pinigai, kurie bus pervedami iš Baltarusijos biudžeto, nebus įskaitomi į sanatorijos banko sąskaitą", — teigė Čobotas.
Tuo tarpu URM viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad dėl susidariusios situacijos neteisinga kaltinti URM.
"Iš sanatorijos "Belorus" atstovų vėl girdžiu nuosekliai kuriamą naratyvą, kad URM yra kažkoks tarsi blogio įsikūnijimas, kuris tarsi veikia prieš savo žmones. Ir piketai rengiami prie URM. Manau, kad piketus dėl šios problemos reiktų rengti kitoje vietoje, Minske, prie Baltarusijos prezidento administracijos, kurioje ir yra įsikūrę šios situacijos, dėl kurios kenčia Lietuvos piliečiai, kaltininkai", — akcentavo jis.
Viceministras pabrėžė, kad URM neturi teisės duoti nurodymų "Swedbank" dėl lėšų pervedimo atitinkamoms institucijoms.
"Man keista buvo girdėti, kad URM turi duoti nurodymą bankui. Nurodymą gali duoti tik teismas priimdamas atitinkamą sprendimą. URM jokiam privačiam subjektui jokių nurodymų duoti negali, įstatymai to neleidžia", — sakė jis.
Meilūnas taip pat pažymėjo, kad netrukus teismas spręs, ar sankcijos, taikomos "Belorus", yra teisėtos.
Situacija su "Belorus" sanatorija
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.
Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tačiau iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.
Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo sanatorijos darbuotojams ieškoti kito darbo, nes ES neatšauks sankcijų Minskui ir, atitinkamai, įstaigos banko sąskaitos liks užblokuotos. Be to, URM paaiškino, kad Lietuva nepriėmė sprendimo dėl sankcijų taikymo sanatorijai, apribojimai buvo įvesti ES Tarybos sprendimu. URM pažymi, kad sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. Jis į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva.
Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.