Pirmadienio vakare Žemės gyventojai galėjo stebėti pirmąjį šių metų supermėnulį — šiemet jų bus tik du.
Supermėnulis — tai pilnatis, kuri danguje atrodo didesnė nei įprastai, tačiau tai ne visada matoma plika akimi. Per supermėnulį pilnatis gali atrodyti iki 14 procentų didesnė ir iki 30 procentų ryškesnė nei įprastai.
Moksliniu požiūriu supermėnulis įvyksta, kai pilnatis arba jaunatis sutampa su perigėja — didžiausio Mėnulio ir Žemės suartėjimo momentu.
Šio supermėnulio metu Žemės palydovas buvo 357,378 kilometrų atstumu nuo mūsų planetos, tai yra maždaug aštuoniais procentais arčiau nei įprastos pilnaties metu (384,400 kilometrų). Taip yra dėl to, kad Mėnulio orbita yra ne tobulai žiedinė, o šiek tiek pailga, elipsinė.
Nors balandžio pilnatis Vakaruose vadinama "rausviuoju mėnuliu", ji neturi nieko bendro su dangaus kūno spalva. Toks pavadinimas buvo suteiktas pilnačiai nuo fliokso, rausvažiedžio augalo, žydinčio JAV balandžio pradžioje.
Nors pati pilnatis įvyko pirmadienį, ją buvo galima stebėti nuo sekmadienio iki trečiadienio imtinai.
Antrasis ir paskutinis supermėnulis šiemet bus gegužės 26 d.