Mokslininkai nustatė, kokie žmonės mėgsta kavą

Kava turi tonizuojamą poveikį, o jos skonis patinka daugeliui. Tačiau yra žmonių, kurie nemėgsta kavos. Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar taip yra vien dėl skonio, ar kava šiems žmonėms sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, tachikardiją ar greitą širdies plakimą
Sputnik
VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Australijos mokslininkai nustatė, kad žmonės, sergantys paveldimomis širdies ir kraujagyslių ligomis, nesąmoningai vengia kavos arba renkasi kavą be kofeino, o neturintys problemų šioje srityje dažniausiai mėgaujasi kava. Taigi, organizmas pats nusprendžia, kiek jam reikia kofeino. Tyrimo rezultatai paskelbti "American Journal of Clinical Nutrition".
Dietologė įvardijo kavos normą per dieną
Kava turi tonizuojamą poveikį, o jos skonis patinka daugeliui žmonių. Tačiau yra žmonių, kurie nemėgsta kavos. Mokslininkai iš Pietų Australijos universiteto nusprendė išsiaiškinti, ar taip yra vien dėl skonio nuostatų, ar kava šiems žmonėms sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, tachikardiją ar greitą širdies plakimą.
Kartu su kolegomis iš Pietų Australijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto (SAHMRI) jie išanalizavo 390 435 39–73 metų amžiaus dalyvių iš Didžiosios Britanijos "Biobank" duomenis ir nustatė, kad iš tikrųjų žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, krūtinės anginą ir aritmiją, geria mažiau kavos, geria kavą be kofeino arba jos visiškai vengia, palyginti su žmonėmis, kuriems nėra širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų simptomų.
Autoriai palygino informaciją apie kavos įpročius su sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio lygiais ir pradiniu širdies susitraukimų dažniu tyrimo dalyviuose ir analizavo priežastinius ryšius tarp veiksnių, naudodami Mendelio atsitiktinių imčių metodą.
Pirmą kartą mokslininkai gavo įrodymų, kad kavos vartojimui įtakos turi genetinė žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos būklė, kurią atspindi kraujospūdis ir širdies ritmas.
Tai yra, genetika yra ne tik atsakinga už potraukį kavai, bet ir reguliuoja kavos suvartojimo kiekį, apsaugant organizmą nuo per didelės kofeino dozės.
"Žmonės geria kavą dėl įvairių priežasčių: norėdami atsikratyti nuovargio, dėl to, kad ji skani, arba dėl to, kad tai yra jų kasdienio gyvenimo dalis, — universiteto tyrimo pranešime cituojama pagrindinė tyrimo autorė profesorė Elina Hyppönen. — Bet mes nesuvokiame, kad žmonės nesąmoningai patys reguliuoja saugų kofeino kiekį, atsižvelgdami į tai, koks yra jų kraujospūdis, ir tai greičiausiai yra apsauginio genetinio mechanizmo rezultatas".
Autoriai pažymi, kad dėl šių priežasčių geriamas kavos kiekis gali būti netiesioginis širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklis.
Kada gerti kavą gali būti pavojinga
"Tai reiškia, kad tas, kuris geria daug kavos, tikriausiai yra genetiškai atsparesnis kofeinui nei tas, kuris geria mažai", — tęsia mokslininkas.
Australijoje kas ketvirtas vyras ir kas penkta moteris kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, ir ši būklė yra daugelio pavojingų ligų, įskaitant insultą, širdies nepakankamumą ir lėtinę inkstų ligą, rizikos veiksnys. Net jei kai kurie iš jų atsisakys kasdienio kavos vartojimo, tai, pasak autorių, bus reikšmingas žingsnis į priekį.
"Jei jūsų kūnas liepia negerti papildomo puodelio kavos, tikriausiai tam yra priežastis. Klausykite savo kūno, jis žino daugiau apie jūsų sveikatą, nei jūs manote", — sako profesorė Hyppönen.