VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Vietoj to, kad ieškotų būdų, kaip išspręsti situaciją su "Belorus" sanatorija, URM ieško kaltų ir kaltina žmones, savo paskyroje Facebook parašė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Pirmadienį įvyko bendras Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo aptartas "Belorus" sanatorijos likimas.
Pasak Malinausko, priimti sprendimai kelia dviprasmiškus jausmus: ar valdantieji tikrai nori spręsti šį eiliniams žmonėms svarbų ir skaudų klausimą iš esmės, ar tik imituoja darbą ir vilkina laiką?
Meras taip pat pažymėjo, kad atsiranda politikų, tokių kaip Tomas Tomilinas, Antanas Vinkus, Giedrius Surplys, kurie supranta šios situacijos esmę ir aiškiai mato, kas už viso to stovi.
Malinauskas taip pat pažymėjo, kad labai gerą klausimą posėdyje uždavė Algirdas Sysas, kuriam banko atstovė pasakė, kad banko veiksmams žalią šviesą uždega Užsienio reikalų ministerija ir FNTT.
"Tai kodėl iki šiol nėra tos žalios šviesos, kad sanatorija atsiskaitytų su darbuotojais už vasario, kovo, balandžio mėnesius ir sumokėtų turimus įsiskolinimus? Kodėl bankui atsisakius leisti atlikti pavedimą iš Baltarusijos biudžeto į sanatorijos sąskaitą URM tyli?" — klausia meras.
Malinauskas priminė, kad URM viceministras Egidijus Meilūnas pasiūlė Lietuvos žmonėms važiuoti piketuoti į Minską. Meras suabejojo tokios idėjos logika.
Pasak jo, vietoj to, kad galvotų, kaip išspręsti situaciją, URM ieško kaltų ir kaltina žmones, kurie ir taip jau penktą mėnesį yra labai sudėtingoje situacijoje ir kaip galėdami bando atkreipti dėmesį į situacijos absurdiškumą.
Meras taip pat išreiškė apgailestavimą, kad Gitanas Nausėda ir jo komanda, žadėję padėti 400 šeimų, šiandien tyli ir leidžia tęstis "URM savivalei".
Malinauskas pabrėžė, kad Seimo nario Zenono Streiko ir Europos Parlamento nario Broniaus Ropės turimuose raštuose, atsakymuose ir išaiškinimuose yra labai aiškiai pasakyta, kad sanatorija, jos vadovas ar steigėjas į jokį sankcijų sąrašą nėra įtraukti, o už ES sankcijų taikymą atsakinga yra Užsienio reikalų ministerija.
"Ir kai kalbame apie ES sankcijų išimtis, mes nekalbame apie vilkinamus leidimus sumokėti mokesčius. Mes kalbame apie tai, kad tokios sankcijos apskirtai tokiai įstaigai neturi būti taikomos. Tai matome ir Latvijos pavyzdyje", — teigė meras.
Malinauskas pranešė, kad šią savaitę kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir dar kartą išdėstė visus argumentus, kodėl ši situacija turėtų būti išspręsta.
"Mūsų politikams ši situacija — išbandymas, ar vieno valdžią į rankas gavusio žmogaus ambicijos gali būti aukščiau už nenuginčijamus teisinius įrodymus, argumentus ir net pačios Europos Komisijos išaiškinimą? Beje, vis dar laukiu Seimo pirmininkės Viktorija Čmilytė-Nielsen atsakymo į klausimą, ar ji savo viešai išsakytus žodžius gali pagrįsti dokumentais ir pagaliau visiems parodyti, kur yra parašyta, kad ES sankcijos yra taikomos VšĮ sanatorijai "Belorus", jos vadovui ar steigėjui?" — pareiškė meras.
Anksčiau Seimo Užsienio reikalų komitetas pasiūlė leisti vyriausybei pradėti derybas su Minsku dėl sanatorijos perdavimo Lietuvai. Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Situacija su sanatorija "Belorus"
Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Sanatorijoje Druskininkuose dirba beveik 400 žmonių, 350 yra Lietuvos piliečiai. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.
Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.