VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pasmerkė antirusišką Seimo rezoliuciją, kuria Maskva raginama "nutraukti agresiją ir provokacijas prieš Ukrainą". Apie tai diplomatinė agentūra pranešė Twitter'yje.
"Atsižvelgdamas į įtampos mažėjimo požymius Pietryčių Ukrainoje, vietinis parlamentas priėmė dar vieną antirusišką rezoliuciją. Už balsavo 102 deputatai, vienas susilaikė ir niekas nebuvo "prieš". Atrodo, kad Seimas nėra vieta diskusijoms", — pareiškė ambasada.
Antradienį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Maskvą "nedelsiant išvesti savo karius" nuo Ukrainos sienos, "vykdyti tarptautinius įsipareigojimus", įskaitant Minsko susitarimus, ir "grįžti prie bendradarbiavimo, paremto tarptautine teise ir tarpusavio pagarba".
Pasak Lietuvos parlamentarų, Rusijos Federacijos veiksmai neva "šiurkščiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas ir kelia grėsmę Europos saugumui". Kita vertus, Seimo pranešime nepateikti jokie šių teiginių įrodymai.
Be to, rezoliucijoje ES narės raginamos nepalaikyti Rusijos energetikos projektų įgyvendinimo, tariamai susilpninant euroatlantinę vienybę. Vienas iš šių projektų vadinamas "Nord Stream-2", kurio Maskva ne kartą ragino nepolitizuoti ir pabrėžė, kad Rusija į jį žiūri išimtinai ekonominiu požiūriu.
Seimas paragino paremti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, sustiprinti tikslines ekonomines ir asmenines sankcijas Rusijai ir jos atstovams, susijusiems su "agresija" prieš Ukrainą. Taip pat pabrėžiama, kad tariamai "neteisėtos" Krymo aneksijos Lietuva niekada nepripažins.
Ukraina ir Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja karius savo teritorijoje. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Krymas yra Ukrainos ir "dėl to nėra jokių abejonių".
Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".