VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Vakarų kariuomenė turi visiškai palikti šalį iki 2021 metų rugsėjo 11 dienos — dvidešimtųjų metinių, kai Niujorke įvyko išpuolis prieš bokštus-dvynius, po kurio prasidėjo karas su terorizmu. Tačiau amerikiečiams ir jų sąjungininkams nepavyko pasiekti savo tikslo — pažaboti Talibaną, RIA Novosti straipsnyje rašo Andrejus Kocas.
Generolų maištas
Prezidentas Džo Baidenas balandžio viduryje paskelbė apie Amerikos armijos išvedimą iš Afganistano ir ilgiausio JAV istorijoje karo pabaigą. Jis pabrėžė, kad skubėjimo nebus, ir grasino talibams griežtu atsakymu, jei kovotojai bandys pulti koalicijos pajėgas. Toliau Vašingtono sąjungininkai, ypač Didžioji Britanija, paskelbė norą palikti šalį.
"Prezidento sprendimas suteikia mums galimybę perskirstyti pastangas sulaikyti priešininkus arba, jei prireiks, juos nugalėti, — spaudos konferencijoje sakė JAV gynybos sekretorius Loidas Ostinas. — Ir tai tęsime vienodai efektyviai, be kita ko, aktyvindami savo aljansus, tokius kaip NATO, ir kovodami su iššūkiais, keliančiais grėsmę nacionaliniams interesams".
Tačiau generolai nebuvo itin patenkinti Baideno iniciatyva. Kaip rašo "The Wall Street Journal", nemažai aukšto rango Pentagono pareigūnų priešinosi visiškam kariuomenės išvedimui. Visų pirma JAV ginkluotųjų pajėgų centrinės vadovybės vadovas generolas Kenetas F. Makenzis (Kenneth F. McKenzie), štabo vadų pirmininkas generolas Markas Mailis (Mark Milley) ir NATO misijos Afganistane vadas generolas Ostinas Skotas Mileris (Austin S. Miller) ragino mažiausiai 2 500 durtuvų palikti Afganistane.
Žurnalistai taip pat sužinojo, kad gynybos sekretorius taip pat priešinosi: Loidas Ostinas perspėjo prezidentą, kad visiškas kariuomenės išvedimas atims iš Afganistano bent kažkokį stabilumą.
Užsitęsęs procesas
Karo lyderių skepticizmas suprantamas. Per 20 karo metų JAV vadovaujama koalicija taip ir nesugebėjo nugalėti Talibano. Taip pat Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos nebuvo pakankamai apmokytos ir apginkluotos, kad pačios galėtų kovoti su grėsme.
Daug milijardų dolerių investicijos Afganistano armijai, policijai ir specialiosioms tarnyboms "pateko į smėlį", pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija. Ir Pentagonas tai puikiai žino. Pernai Katare JAV ir Talibano pareigūnai pasirašė pirmąją taikos sutartį per daugiau nei 18 metų, numatydami užsienio karių išvedimą iš Afganistano per 14 mėnesių. Tai reiškia, kad iki 2021 metų gegužės 1 dienos jų jau neturėtų būti.
Termino atidėjimas sukėlė ryškų talibų nepasitenkinimą. Amerikiečiai buvo apkaltinti Dohos susitarimo pažeidimu ir įsipareigojimų nevykdymu. Talibanas paragino "Ameriką ir visas okupacines šalis" netempti karo ir nedelsiant palikti šalį. Priešingu atveju, jie grasino imtis atsakomųjų priemonių.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos antrojo Azijos departamento vadovas Zamiras Kabulovas paprašė organizacijos vadovų vengti karinio eskalavimo. Tačiau, pasak daugelio ekspertų, problemų išvengti negalima.
"Techniškai, labai skubant, per nurodytą laiką visiškai įmanoma išvesti karius iš Afganistano, — "Sputnik" radijui sakė Eurazijos analitikos klubo vadovas Nikita Mendkovičius. — Kitas klausimas, kad tai sukels rimtą saugumo krizę šalyje, nes daugeliu atžvilgių dabartinio oficialaus Kabulo režimo stiprybė priklauso nuo ginkluoto JAV ir NATO palaikymo. Jei ši parama išnyks, sustiprės Talibano puolimas. Ir tikėtina, kad dabartinė vyriausybė bus visiškai išardyta per metus. Net ir dabar, kai dar neišvesti kontingentai, Talibanas gana sėkmingai plečia savo įtakos zoną, kontroliuoja daugelį kaimo vietovių ir daro didelę žalą vyriausybės kariams. Po JAV pasitraukimo situacija gali tapti kur kas dramatiškesnė".
Išvalyti netvarką
Ekspertų teigimu, Talibano atėjimas į valdžią kardinaliai radikalizuos regioną. Yra rizika, kad ekstremistai tuo nesustos ir bandys į savo įtakos orbitą įtraukti kaimynines valstybes, įskaitant Centrinės Azijos respublikas — Rusijos sąjungininkes KSSO. Ir jei vieną iš jų užpuls teroristai, Maskva, remdamasi sutartiniais įsipareigojimais, privalės įsikišti.
Padėtį apsunkina tai, kad daugelis IS* kovotojų, kurie buvo nugalėti Artimuosiuose Rytuose, apsigyveno Afganistane. Jie paprastai nepripažįsta valstybių pasaulietinės valdžios nustatytų sienų. Pasitraukus JAV ir NATO, kaimynines valstybes užplūs verbuotojas-emisarai, narkotikų ir ginklų kontrabandos lygis pakils aukštyn.
Tačiau šios problemos sprendimo, pagal Baideno idėją, imsis kiti. Amerikos prezidentas pakvietė Pakistano, Rusijos, Kinijos, Indijos ir Turkijos valdžios institucijas aktyviau padėti ir paremti Kabulą.
Rusija visai nenori valyti akivaizdžią amerikiečių paliktą netvarką. Balandžio pabaigoje gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su savo Tadžikistano kolega Šerali Mirzo sakė, kad Maskva ir Dušanbė kartu planuoja atremti galimas grėsmes Afganistano kryptimi. Pasak jo, padėtis šalyje degraduoja.
"Mes teikiame paramą Tadžikistanui, didesnį dėmesį skiriame dvišaliam bendradarbiavimui gynybos srityje, taip pat 201-osios Rusijos karinės bazės funkcionavimui", — pabrėžė Šoigu.
Kodėl JAV teks aiškintis su Talibanu Afganistane?
© Ruptly
Daugelis dabartinę padėtį Afganistane lygina su situacija, kai sovietų kariuomenė paliko Afganistaną 1989 metais. TSRS šią operaciją įvykdė per trumpiausią įmanomą laiką ir praktiškai be ekscesų. Maskvos statiniui, Afganistano Demokratinės Respublikos prezidentui Mohamadui Nadžibulah pavyko išlaikyti valdžią iki 1992 metų balandžio, kol radikalios sukilėlių pajėgos įžengė į Kabulą. Kiek išsilaikys dabartinė Afganistano vyriausybė — atviras klausimas.
* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.