Gegužės 2 yra 122-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais — 123-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 243 dienos.
2021 metų gegužės 2 dieną saulė teka 05:41, leidžiasi 20:52, dienos ilgumas 15 val.11 min.
Šiais metais šią dieną Lietuvoje minima Motinos diena
Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės.
Lietuvoje švenčiama oficialiai nuo 1928 metų.
Kaip oficiali šventė įsteigta JAV metodistų bažnyčios narės iš Vakarų Virdžinijos Anos Džervis (Anna Jarvis). Šią šventę ji pradėjo švęsti kaip savo mirusios motinos atminimo dieną, o vėliau kreipėsi į JAV valdžią, kad būtų paskelbta kasmetinė šventė, skirta motinų atminimui. 1910 metais Motinos diena tapo oficiali šventė Vakarų Virdžinijoje, o 1914 metais antras gegužės sekmadienis paskelbtas Motinos diena visose Jungtinėse Valstijose. Kitose šalyse Motinos dienos data įvairuoja — vienur jį susieta su Šv. Marijos šventėmis, kitur — su tos šalies istorinėmis datomis.
Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos.
Šiais metais gegužės 2 dieną stačiatikiai švenčia Velykas
Kaip ir katalikai, stačiatikiai Velykų datą nustato pagal Mėnulį — tai pirmasis pilnaties sekmadienis po lygiadienio. Tačiau stačiatikių ir katalikų Velykų datos dažnai nesutampa dėl 14 dienų skirtumo, atsirandančio dėl Julijaus ir Grigaliaus kalendorių naudojimo.
Viso pasaulio krikščionys tą pačią dieną švenčia Velykas tik kas 4–5 metus. Katalikai nekreipia dėmesio į žydų Pesacho šventės datą, o stačiatikiams tai yra labai svarbu. Jėzus Kristus pagal žydų kalendorių buvo nukryžiuotas Nisano mėnesio 14 dieną, per Pesachą, ir prisikėlė po jo. Stačiatikiai siekia, kad Velykų laikas kuo labiau atitiktų tikrąją datą, todėl jas švenčia tik po žydų Pesacho.
Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Graikijoje) stačiatikiai paprastai nenaudoja Julijaus kalendoriaus, išskyrus kartą per metus, norėdami išvengti Velykų datos sutapimo su žydų švente.
Sulaukę Velykų, stačiatikiai renkasi prie stalo, ant kurio dedamas anksti rytą, Kristui prisikėlus, šventiko pašventintas maistas — kiaušiniai, kurie turi būti kuo raudonesni, nes simbolizuoja Kristaus kraują, saldumynai ir pagrindinis Velykų patiekalas — pascha. Jis gaminamas iš varškės, grietinėlės, cukraus, kiaušinių, džiovintų uogų ir riešutų. Velykinį stalą visada puošia mielinis pyragas — kulič. Šis įvairių dydžių pyragas turi būti visuomet aukštas ir apvalios formos. Jo viršus padengiamas glaistu arba cukraus pudra.
Pirmąją savaitę po Velykų stačiatikiai skiria mirusiesiems paminėti. Tuomet lankomi artimųjų kapai.
Savo vardadienį šiandien švenčia Atanazas, Eidmantas, Eidmantė, Eidmina, Eidminas, Eidminė, Eidotas, Eidotė, Meilė, Sigismundas, Sigizmunda, Sigizmundas.