VILNIUS, gegužės 2 — Sputnik. Šiandien tapytojas, scenografas, asambliažų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Antanavičius švenčia 85-metį.
Jubiliejaus proga dailininką pasveikino Kultūros ministerija.
"Turbūt daugeliui žmonių jūsų kūryba pirmiausia asocijuojasi su nonkonformistine laikysena, dėl kurios savo kritinių metaforų kupinus darbus plačiajai visuomenei galėjote pristatyti tik mūsų nepriklausomybės atkūrimo priešaušriu. Šiandien bene geriausiai esate žinomas ir atpažįstamas kaip talentingas asambliažų kūrėjas, kuriuose savita maniera aktualizuojate mūsų kasdienybės reiškinius. Sveikindamas šios sukakties proga linkiu Jums negęstančios kūrybinės ugnies, jėgų ir idėjų naujiems prasmingiems darbams", — sakoma kultūros ministro Simono Kairio sveikinime.
Lietuvos politinis veikėjas, kalbininkas, filologijos pedagogas Arvydas Vidžiūnas pasveikino dailininką ir pasidalijo Antanavičiaus padaryto asambliažo nuotrauka.
Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatui siunčia kolegos, draugai ir artimieji.
Valentinas Antanavičius gimė 1936 metų gegužės 2 dieną Kušlikių kaime (Šakių apskr.). 1962 metais baigęs studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), pradėjo dėstyti M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nuo 1988 metų dėsto Vilniaus dailės akademijoje (nuo 1995 metų docentas). Nuo 1962 metų dalyvauja parodose; surengė virš 20 personalinių parodų. Nuo 1964 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
1992 metais dailininkas buvo apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2006 metais — ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.
Dailininko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje, Malborko pilies muziejus Lenkijoje, Zimmerli dailės muziejus JAV ir kiti.
Antanavičius sukūrė tapybos paveikslų, asambliažų, estampų, scenovaizdžių.
Dailėtyrininkas Alfonsas Andiuškevičius apie Antanavičiaus kūrybą rašė: "Raišku, lakoniška, paprasta. Antanavičius naudojasi asambliažo technika. Labai svarbus jos principas — perkelti objektą iš vienos sistemos į kitą taip, kad jis, šauniai funkcionuodamas naujojoje, vis dėlto primintų, iš kur yra paimtas; ir juo netikėtesnis šitas šuolis (t. y. nenuspėjamesnė naujoji sistema ir funkcijos), juo didesnis efektas".